Ar branduolinė energija turėtų būti energijos šaltinių struktūros dalis?
„Branduolinės energijos naudojimas taikiems tikslams yra viena didžiausių dovanų, kurias mokslas suteikė žmonijai.“
International Atomic Energy Agency
„Mes nepaveldime Žemės iš savo protėvių – mes ją pasiskoliname iš savo vaikų.“
Dažnai aplinkosaugos politikoje cituojama patarlė
„Energija yra auksinė gija, jungianti ekonomikos augimą, didesnį socialinį teisingumą ir aplinką, leidžiančią pasauliui klestėti.“
Ban Ki-moon
1Įvadas
1.1. Kokia yra problema?
Klausimas, ar branduolinė energija turėtų būti įtraukta į pasaulinę energijos struktūrą, yra viena iš labiausiai ginčytinų šiuolaikinių energetikos politikos diskusijų. Pasauliui susiduriant su klimato kaita ir būtinybe mažinti anglies dioksido išmetimą, branduolinė energija pateikiama kaip mažai anglies dioksido išmetantis elektros energijos šaltinis, galintis užtikrinti didelio masto patikimą energijos tiekimą. Tačiau šiam potencialui priešinasi didelės abejonės dėl saugos rizikos, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, statybos išlaidų ir visuomenės nuomonės. Pagrindinis klausimas yra: ar branduolinės energijos privalumai – ypač anglies dioksido neišskiriančios elektros gamyba ir didelis energijos tankis – nusveria jos trūkumus, ar alternatyvūs atsinaujinančiosios energijos šaltiniai siūlo geresnį kelią į pasaulinę energetikos transformaciją.
1.2. Kokios pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai?
Branduolinis skilimas
Procesas, kuriuo remiasi branduolinės energijos gamyba, kai neutronas susiduria su urano atomu ir jį suskaido, išskirdamas šilumą ir energiją. Ši šiluma naudojama garo turbinoms, kurios gamina elektrą.
Radioaktyviosios atliekos
Medžiagos, kurių sudėtyje yra radioaktyviųjų medžiagų, kurias būtina izoliuoti, nes jos kelia potencialų pavojų sveikatai ir aplinkai.
Mažai anglies dioksido išskiranti elektros energija
Elektros energija, pagaminta su minimaliomis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis per visą gamybos ciklą. Branduolinės energijos anglies pėdsakas per visą ciklą yra maždaug 28 gramai CO₂ vienai kilovatvalandei (kWh).
Aukšto lygio radioaktyviosios atliekos (panaudotas branduolinis kuras)
Panaudotas reaktoriaus kuras, kuris yra labai radioaktyvus ir generuoja šilumą, o kai kurios jo sudedamosios dalys išlieka pavojingos dešimtis tūkstančių metų ar ilgiau.
Bazinė galia
Patikima, visą parą veikianti elektros gamyba, sudaranti stabilaus elektros tinklo pagrindą. Branduolinės elektrinės veikia esant 83 % ar didesniam pajėgumo koeficientui.
Energijos struktūra
Įvairių energijos šaltinių (iškastinio kuro, branduolinės, atsinaujinančiosios, hidroelektrinės) derinys, kuris kartu tenkina šalies ar regiono elektros ir energijos poreikius.
Galios koeficientas
Faktiškai pagamintos energijos ir maksimaliai galimos pagaminti energijos santykis per tam tikrą laikotarpį. Didesnis pajėgumo koeficientas rodo nuoseklesnę ir patikimesnę energijos gamybą.
Vidutinė energijos kaina (LCOE)
Bendros elektros energijos gamybos išlaidos per visą elektrinės eksploatacijos laikotarpį, įskaitant statybą, eksploataciją, techninę priežiūrą ir eksploatacijos nutraukimą, padalytos iš bendro pagamintos energijos kiekio.
1.3. Kodėl tai aktualu ir gyvybiškai svarbu dabar?
Branduolinė energetika tampa vis svarbesnė pasaulio klimato ir energetikos politikai dėl kelių priežasčių:
Klimato krizė
COP28 konferencijoje pasaulio vyriausybės pripažino būtinybę atsisakyti iškastinio kuro ir iki 2050 m. pasiekti nulines anglies dioksido emisijas. Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) duomenimis, norint pasiekti neto nulio tikslus, pasaulinė branduolinės energetikos galia turėtų beveik padvigubėti, palyginti su dabartiniu lygiu, ir iki 2050 m. pasiekti 812 gigavatų (GW). IEA teigia, kad sumažinus branduolinės energetikos dalį, pasauliniai neto nulio tikslai taptų sunkiau pasiekiami ir brangesni.
Rekordinė gamyba
2024 m. branduoliniai reaktoriai pagamino daugiau elektros energijos nei bet kada anksčiau – 2 667 teravatvalandžių (TWh) – ir išvengė 2,1 mlrd. tonų anglies dioksido išmetimo, palyginti su ekvivalentiška anglies energijos gamyba.
Energijos saugumas
Rusijos invazija į Ukrainą padidino susirūpinimą dėl energijos saugumo, todėl energetinė nepriklausomybė nuo importuojamų iškastinių kuro šaltinių tapo pagrindiniu prioritetu. Europos Sąjunga įtraukė branduolinę energetiką į savo „REPowerEU“ planą, o Jungtinės Valstijos savo Infliacijos mažinimo akte numatė mokesčių lengvatas esamoms branduolinėms elektrinėms.
Technologiniai pasiekimai
Nauji reaktorių projektai, ypač mažieji moduliniai reaktoriai (SMR) ir IV kartos reaktoriai, žada didesnį saugumą, mažesnes sąnaudas ir trumpesnius statybos terminus, o tai galėtų išspręsti istorines branduolinės energetikos kritikos problemas.
1.4. Kokios yra pagrindinės kontroversijos ir dilemos?
Saugumas ir suvokiamas pavojus
Nors statistiniai duomenys rodo, kad branduolinė energija yra vienas iš saugiausių energijos šaltinių, skaičiuojant vienam pagamintam energijos vienetui, didelio atgarsio sulaukusios avarijos, tokios kaip Černobylio (1986 m.) ir Fukušimos Daiči (2011 m.), sukėlė nuolatinį visuomenės nepasitikėjimą ir susirūpinimą dėl katastrofiškų avarijų scenarijų.
Ekonominis gyvybingumas
Branduolinėms elektrinėms reikalingos didelės pradinės kapitalo investicijos, o kai kurios iš jų patyrė didelius biudžeto viršijimus ir susidūrė su ilgais statybos terminais. Kita vertus, atsinaujinančiosios energijos šaltiniai, tokie kaip saulės ir vėjo energija, tapo pigesni ir jų kaina mažėja, o kelia abejonių dėl branduolinės energijos ekonominio konkurencingumo energetikos perėjimo procese.
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas
Daugumoje šalių nėra nuolatinės geologinės saugyklos aukšto radioaktyvumo atliekoms, o tai kelia neaiškumų dėl ilgalaikio atliekų tvarkymo ir kelia klausimų dėl aplinkos rizikos perdavimo ateities kartoms.
Bazinė apkrova ir lankstumas
Nors ši technologija puikiai tinka patikimai ir nuolatinei bazinei apkrovai užtikrinti, šiuolaikiniai elektros tinklai vis labiau reikalauja lankstumo, kad galėtų prisitaikyti prie kintamų atsinaujinančių energijos šaltinių. Diskusijos daugiausia kyla dėl to, ar bazinės branduolinės galios išlaikymas yra būtinas tinklo stabilumui užtikrinti, ar baterijų saugojimas ir tinklo integracija gali tai pasiekti vien tik naudojant atsinaujinančią energiją.
Žemės naudojimas ir poveikis aplinkai
Nors ši energijos rūšis, palyginti su atsinaujinančiais energijos šaltiniais, reikalauja mažiausiai žemės vienam energijos vienetui, urano kasyba daro poveikį ekosistemoms, o aušinimo vandens sukeliamas terminis užterštumas daro poveikį vandens aplinkai. Klimato kaita taip pat gali kelti grėsmę branduolinių elektrinių veiklai dėl vandens trūkumo.
Branduolinės ginkluotės platinimas ir saugumas
Branduolinės technologijos ir kuro ciklų plėtra kelia susirūpinimą dėl ginklų platinimo, teroristinių išpuolių prieš objektus ir neteisėto branduolinių medžiagų panaudojimo.
1.5. Kas dalyvauja ir kam tai daro poveikį / pagrindiniai suinteresuotieji subjektai / veikėjai?
Vyriausybės
Nustato energetikos politiką, tvirtina branduolinius projektus ir nustato reguliavimo sistemas.
Branduolinės pramonės specialistai
Ir mokslininkai kuria naujas technologijas ir pasisako už branduolinės energetikos plėtrą.
Energetikos įmonės
Investuoja į branduolines elektrines ir jas eksploatuoja, priima sprendimus dėl naujų reaktorių statybos ar esamų reaktorių eksploatacijos nutraukimo.
Visuomenė
Turi įvairių nuomonių apie branduolinį saugumą ir daro įtaką branduolinei politikai per socialinius judėjimus ir rinkimų pasirinkimus.
Aplinkos apsaugos aktyvistai ir klimato mokslininkai
Arba laiko branduolinę energiją būtina dekarbonizacijai, arba kritikuoja ją kaip nereikalingą kliūtį investicijoms į atsinaujinančiuosius energijos išteklius.
Atsinaujinančiosios energijos įmonės
Konkuruoja su branduolinės energetikos įmonėmis dėl investicinio kapitalo ir politinės paramos.
Vietos bendruomenės
Gyvena šalia branduolinių objektų ir susiduria su potencialia rizika, tačiau gali gauti naudos iš energetinio saugumo ir ekonominių galimybių.
Urano kasybos veikla
Urano kasybos veikla gali turėti įtakos vietos gyventojams ir besivystančioms šalims, arba jos gali būti pasirinktos branduolinių atliekų saugojimo vietomis.
2Kontekstas
2.1. Istorinė/kontekstinė apžvalga
- Po 1945 m.
Branduolinės energetikos pradžia
Branduolinė energetika, kokią mes žinome šiandien, susiformavo po Antrojo pasaulinio karo. Nors branduolinė technologija iš pradžių tapo plačiai žinoma dėl jos pritaikymo kariniams tikslams, mokslininkai ir vyriausybės netrukus ėmė tirti, kaip ją būtų galima panaudoti energetikos tikslais – elektros energijos gamybai.
- 1957 m.
Euratom
Europoje ji tapo platesnių pastangų atkurti ekonomiką ir stiprinti bendradarbiavimą po karo dalimi. Svarbus žingsnis buvo 1957 m. įkurta Europos atominės energijos bendrija (Euratomas), kurios tikslas buvo koordinuoti mokslinius tyrimus, dalytis patirtimi ir nustatyti bendras saugos bei kuro tiekimo taisykles. Euratomas padėjo kelioms Europos šalims plėtoti branduolinę energetiką bendroje institucinėje sistemoje.
- 1960–1980 m.
Spartus augimas
Nuo 1960-ųjų iki 1980-ųjų branduolinė energetika sparčiai plėtėsi visoje Europoje ir kituose pramoniniuose regionuose. Tokios šalys kaip Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Švedija ir Ispanija pastatė branduolines elektrines, kad patenkintų didėjantį elektros energijos poreikį. Ji buvo vertinama dėl savo gebėjimo nuolat gaminti didelius elektros energijos kiekius, o susidomėjimas ja dar labiau išaugo po 1970-ųjų naftos krizių, kai daugelis šalių ėmė nerimauti dėl savo priklausomybės nuo importuojamų iškastinio kuro išteklių.
- 1979–2011 m.
Saugos krizės
Tuo pačiu metu ši energijos rūšis vis dažniau tapo viešųjų diskusijų tema. Rimtos avarijos – 1979 m. „Three Mile Island“, 1986 m. Černobylio ir vėliau 2011 m. Fukušimos – sukėlė susirūpinimą dėl saugos ir ilgalaikių rizikų. Šie įvykiai paveikė viešąją nuomonę ir paskatino kai kurias šalis sulėtinti arba persvarstyti savo branduolines programas, o kitos sutelkė dėmesį į saugos standartų ir reguliavimo tobulinimą.
- Nuo 1990-ųjų
Skirtingi keliai
Nuo 1990-ųjų šalys ėmė eiti skirtingais keliais. Kai kurios sumažino arba palaipsniui atsisakė branduolinės energijos, o kitos ją išlaikė kaip svarbią savo energijos struktūros dalį. Taip pat sustiprėjo tarptautinis bendradarbiavimas, ypač branduolinės saugos, priežiūros ir neplatinimo srityse, atsižvelgiant į ankstesnių dešimtmečių patirtį.
- Šiandien
Klimatas ir energetikos perėjimas
Šiandien branduolinė energetika dažnai aptariama klimato kaitos ir perėjimo prie mažai anglies dioksido išskiriančių energetikos sistemų kontekste, nes jos tiesioginės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos yra labai mažos. Tuo pačiu metu klausimai dėl išlaidų, atliekų tvarkymo ir saugos toliau formuoja visuomenines ir politines diskusijas. Dėl to ši technologija išlieka sudėtinga ir kartais prieštaringa šiuolaikinės energetikos politikos dalis, kuriai didelę įtaką daro jos istorinė raida.
2.2. Pasaulinė padėtis
Dabartinis branduolinės energijos pajėgumas ir gamyba (2024–2025 m.)
Remiantis Tarptautinės atominės energijos agentūros (IAEA) ir Pasaulinės branduolinės energetikos asociacijos duomenimis:
Pasaulinis mastas
- Pasaulinė įrengtoji galia: 376–377 gigavatai (GW) iš 416 veikiančių branduolinių reaktorių 31 šalyje
- Pasaulinė elektros energijos gamyba: 2 667 teravatvalandės (TWh) 2024 m., didžiausias kada nors užregistruotas kiekis
- Pasaulinė elektros energijos dalis: ši energijos rūšis teikia apie 10 % pasaulinės elektros energijos ir apie 30 % pasaulinės mažai anglies dioksido išskiriančios elektros energijos (antras pagal dydį šaltinis po hidroelektrinės energijos)
- Statybos stadijoje esantys reaktoriai: 70 reaktorių, iš kurių 59 yra Azijoje.
| Šalis | Branduolinė galia (GW) | Reaktorių skaičius (2022 m.) | Atominės energijos dalis elektros energijos gamyboje (2024 m.) | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| Jungtinės Valstijos | 97 | 94 | 18,20 % | Seniausias ir didžiausias branduolinių elektrinių parkas |
| Prancūzija | 63 | 57 | 67,30 % | Pasaulinė lyderė pagal branduolinės energijos dalį |
| Kinija | 55 | 57 | 4,00 % | Didžiausias branduolinės energetikos statytojas pasaulyje; 2024 m. pradėta 9 reaktorių statyba |
| Rusija | 27 | 36 | 17,80 % | |
| Japonija | 13 | 14 | 8 % | 14 reaktorių veiks nuo 2024 m. gruodžio mėn.; laipsniškas paleidimas po Fukušimos avarijos |
| Pietų Korėja | 26 | 26 | 31,70 % | 2024 m. branduolinė energija tapo pagrindiniu elektros energijos šaltiniu (pirmą kartą per 17 metų) |
| Kanada | 13 | 17 | 13,40 % | |
| Indija | 8 | 21 | 3,30 % | |
| Ukraina | *Nėra naujausių duomenų | 15 | 52 % | |
| Jungtinė Karalystė | 6 | 9 | 12,30 % | Naujų reaktorių statyba; vystomi projektai „Hinkley C“ ir „Sizewell C“ |
| Ispanija | 7 | 7 | 19,90 % | Antras pagal dydį šaltinis po atsinaujinančių išteklių; planuojama nutraukti naudojimą 2035 m. |
| Čekija | 4 | 6 | 40,20 % | |
| Pakistanas | 3 | 6 | 16,70 % | |
| Švedija | 7 | 6 | 29,10 % | Planuojama iki 2035 m. pastatyti 2 ir daugiau naujų reaktorių |
Naujos branduolinės valstybės
Keletas šalių pirmą kartą kuria branduolines programas:
- Turkija: planuojama Akkuyu branduolinė elektrinė su keturiais 1 200 MW reaktoriais; pirmasis blokas turėtų pradėti veikti 2025 m.
- Jungtiniai Arabų Emyratai: „Barakah“ elektrinė, kurioje veikia keturi reaktoriai, tiekia 21,8 % šalies elektros energijos
- Lenkija: pirmoji komercinė jėgainė planuojama 2036 m.
- Gana: siekia iki 2030 m. paleisti pirmąją branduolinę elektrinę
- Plėtra Afrikoje: Gana, Nigerija, Kenija ir Marokas plėtoja branduolines programas, kurių potencialus eksploatuojamas pajėgumas iki 2035 m. sieks 15 GW
Branduolinės energetikos plėtra Rytų Azijoje
Rytų Azijoje gyvena daugiau nei 50 % pasaulio gyventojų, o energijos paklausa čia auga kaip niekada anksčiau. Azijoje yra 56 iš 68 reaktorių, paleistų per pastarąjį dešimtmetį, ir 59 iš 70 šiuo metu statomų reaktorių, o tai rodo aiškų strateginį įsipareigojimą branduolinei energetikai.
3Įrodymai, duomenys ir statistika
3.1. Įdomūs faktai ir statistika
Kuro ištekliai
- Urano gausa: urano gausa Žemės plutoje yra 1,8 dalies milijonui (ppm), tai yra daug daugiau nei aukso ar sidabro (atitinkamai 0,0031 ppm ir 0,079 ppm).
- Išteklių pakankamumo prognozė: esant dabartiniam suvartojimo tempui, šiuo metu ekonomiškai išgautini urano ištekliai išsilaikys maždaug iki 2080–2110 m.
- Kuro tankis: 1 kg urano gali pagaminti tiek pat energijos, kiek 10 000 kg naftos arba 14 000 kg anglies.
- Viena urano kuro granulė (maždaug piršto galiuko dydžio) gali pagaminti tiek pat energijos, kiek maždaug viena tona anglies.
Elektros energijos gamyba
- 2024 m. gamybos rekordas: branduoliniai reaktoriai pagamino 2 667 TWh elektros energijos, viršydami ankstesnį, 2006 m., rekordą – 2 660 TWh.
Branduolinių atliekų statistika
- Panaudoto kuro gamyba: kasmet susidaro apie 10 000 tonų atliekų. Šiuo metu pasaulyje yra 430 000 tonų (30 % perdirbama, o 70 % saugoma).
- Saugojimo būklė: didžioji dalis panaudoto branduolinio kuro saugoma reaktorių vietose arba centralizuotuose objektuose; laikinas saugojimas gali trukti daugiau nei 50 metų, kad radioaktyvumas susilpnėtų.
- Geologinės saugyklos: šiuo metu panaudoto kuro giluminėse geologinėse saugyklose nesaugoma. Suomija planuoja tapti pirmąja šalimi, kuri tai padarys.
Černobylio avarijos statistika
- 1986 m. Ukrainoje sprogo Černobylio atominė elektrinė ir į aplinką pateko dideli kiekiai radioaktyviųjų medžiagų.
- Iš paveikto regiono teko evakuoti daugiau nei 300 000 žmonių, o užterštose vietovėse tebegyvena 5 mln. žmonių.
- Yra 2 600 km² ploto uždrausta zona.
3.2. Palyginimai
Kuro ištekliai
- Atominė energetika: vidutiniškai 0,03 mirties atvejo teravatvalandėje (įskaitant mirties atvejus, susijusius su avarijomis per visą reaktoriaus eksploatacijos laikotarpį)
- Anglis: 24,62 mirties atvejo teravatvalandėje
- Rudosios anglies (lignito): 32,72 mirčių vienai teravatvalandei
- Nafta: 18,43 mirčių vienai teravatvalandei
- Gamtinės dujos: 2,82 mirties atvejo vienai teravatvalandei
- Saulės energija: 0,02 mirties atvejo teravatvalandėje
- Vėjo energija: 0,04 mirčių vienai teravatvalandei
| Kriterijus | Branduolinė | Saulė | Vėjas | Anglis | Gamtinės dujos |
|---|---|---|---|---|---|
| Gyvenimo ciklo CO₂e/kWh | 28 | 85 | 26 | 888 | 500 |
| Pajėgumo koeficientas (JAV, 2022 m.) | 92,6 % | 24 % | 36 % | 47,8 % | 18,80 % |
| Reikalingas žemės plotas | Maži | Didelis | Vidutinis | Didelis | Vidutinis-mažas |
| Statybos trukmė | 7–10+ metų | <1 metai | 1–3 metai | 4–6 metai | 2–5 metai |
| Eksploatacijos trukmė | 60–80+ metų | 25–30 metų | 25–30 metų | 40–50 metų | 25–30 metų |
| Mirtingumo rodiklis | 0,03/TWh | 0,02/TWh | 0,04/TWh | 24,62/TWh | 2,82/TWh |
| Nereguliarumas | Bazinė apkrova (patikima) | Nereguliarus | Nereguliarus | Bazinė apkrova | Lankstus |
| Atliekos/šalutiniai produktai | Ilgaamžės radioaktyviosios atliekos | Pavojingos cheminės medžiagos | Minimalus | Anglies pelenai (toksiški) | CO₂ išmetimas |
3.3. Ilgalaikės tendencijos
Pasaulinis branduolinės energijos pajėgumų didinimas
- Galingumas, reikalingas siekiant įgyvendinti IEA „Net Zero“ scenarijų iki 2050 m., yra beveik 812 GW (dvigubai didesnis už dabartinį galingumą)
Regioninės tendencijos
- Vakarų šalių nuosmukis, Azijos šalių pakilimas: Daugelis Vakarų šalių (JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija) 1980–2000 m. uždarė senesnius reaktorius, o kitos šalys turi planus palaipsniui uždaryti visas branduolines elektrines. Vokietija uždarė paskutinę elektrinę 2023 m. Tuo tarpu Kinija, Indija ir kitos Azijos šalys sparčiai plečia savo branduolinę galią.
- Atgimimas išsivysčiusiose šalyse: Po 2015 m. daugelis išsivysčiusių šalių pradėjo keisti politiką ir patvirtino naujus branduolinius projektus (Belgija, Nyderlandai, Italija, Kanada, JAV, Jungtinė Karalystė ir kt.).
- Afrikos atsiradimas: Subsacharos Afrika, kurioje sparčiai auga elektros energijos paklausa, pirmą kartą kuria branduolines programas.
Sąnaudų raida
- Didėjančios branduolinės energetikos išlaidos: Branduolinių reaktorių statybos išlaidos žymiai padidėjo, o naujausių projektų išlaidos išaugo apie 50 %, o įgyvendinimo terminai gerokai viršijo pradinius planus.
- Atsinaujinančiosios energijos išlaidos smarkiai mažėja: saulės ir vėjo energijos išlaidos per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo 70–90 % ir toliau mažėja, todėl jos tampa vis konkurencingesnės.
Reaktorių amžius
- Vidutinė reaktorių eksploatacijos trukmė: pasauliniu mastu – apie 40 metų; daugeliui reaktorių artėja sprendimų dėl eksploatacijos pabaigos priėmimo laikas.
- Eksploatacijos pratęsimo tendencija: vis daugiau šalių pratęsia reaktorių eksploatacijos licencijas ilgiau nei 60 metų (pvz., Prancūzija, JAV, Suomija), pripažindamos, kad senstantys reaktoriai gali išlaikyti aukštus saugos ir veikimo standartus.
Mažų modulinės konstrukcijos reaktorių (SMR) plėtra
- SMR yra mažesni, pigesni, saugesni ir greičiau pastatomi nei tradiciniai branduoliniai elektriniai. Tai branduolinės energijos rinkoje sukuria konkurencingesnę alternatyvą.
- Šiuo metu yra vystomi keli SMR projektai. Tikimasi, kad kai kurie iš jų pradės komercinę veiklą iki 2030 m.
- SMR kūrimą finansuoja privačios įmonės ir vyriausybės. „NuScale“ (remiama JAV vyriausybės) yra pažangiausias projektas, nors susiduria su tam tikromis išlaidų problemomis.
- Taikymo sričių plėtra: SMR projektuojami ne tik elektros energijos gamybai, bet ir šilumos tiekimui, vandenilio gamybai bei pramoniniam naudojimui.
Įdomūs faktai apie branduolinę energiją ir SMR
- Viena urano kuro granulė (maždaug piršto galiuko dydžio) gali pagaminti tiek energijos, kiek maždaug viena tona anglies.
- Mažieji modulieji reaktoriai (SMR) gali būti transportuojami kaip gamykloje pagaminti moduliai ir surenkami vietoje, o tai gali sutrumpinti statybos laiką nuo 7–10 metų iki maždaug pusės. SMR taip pat gali tiekti šilumą ir elektrą atokioms vietovėms, vandens gėlinimo įrenginiams ir pramonės objektams, kuriuose neįmanoma įrengti didelių tradicinių reaktorių.
3.4. Mitų griovėjai
Atominės elektrinės gali sukelti branduolines eksplozijas
Norint sukelti atominę eksploziją, uranas turi būti sodrintas iki 90 %, o atominėms elektrinėms reikia tik 2–5 % sodrinto urano. Černobylio avarija sukėlė 2 garų sprogimus, o Fukušimos avarija – vandenilio sprogimą, tačiau nė viena iš jų nebuvo branduolinė.
Tai padidina vėžio riziką
Valgydami bananą, jūs patiriate daugiau radiacijos nei gyvenant visus metus šalia branduolinės elektrinės.
Piliečiai turės padengti radioaktyviųjų atliekų saugojimo išlaidas
Uždarius nuolatinę geologinę saugyklą, nebelieka jokių išlaidų ar rizikos. Uždarius saugyklas, jų nereikia prižiūrėti ar išlaikyti.
Černobylio avarija gali pasikartoti bet kuriuo metu
Černobylio elektrinė buvo pastatyta pagal abejotinus saugos standartus, o dabartinės elektrinės turi pažangius saugos mechanizmus, todėl tokia avarija kaip Černobylio yra labai mažai tikėtina.
Fukušima sukėlė tūkstančių žmonių mirtį
Nė viena mirtis nebuvo priskirta branduolinei avarijai Fukušimoje.
4Argumentai už ir prieš
4.1. Dažniausiai pateikiami argumentai už
Būtina klimato kaitos švelninimui
- Mažai anglies dioksido išskirianti elektros energija: branduolinė energija išskiria 28 gramus CO₂ ekvivalento vienai kilovatvalandei (gCO₂e/kWh), palyginti su maždaug 500 gCO₂e/kWh išskiriančia gamtine duja arba 888 gCO₂e/kWh išskiriančia anglimi.
- Klimato tikslai: Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) teigia, kad norint iki 2050 m. pasiekti nulines emisijas, reikia beveik dvigubai padidinti pasaulinį branduolinės energijos pajėgumą, palyginti su dabartiniu lygiu. IEA analizė rodo, kad mažesnis branduolinės energijos naudojimas padarytų klimato tikslų pasiekimą sunkesnį ir brangesnį (3.3 skyrius).
- Išvengtos emisijos: vien 2023 m. branduolinė energetika leido išvengti 2,1 mlrd. tonų CO₂ emisijų 2024 m., palyginti su ekvivalentiška anglies gamyba (tai daugiau nei metinės emisijos bet kurioje atskiroje šalyje, išskyrus Kiniją, JAV ir Indiją)
- Per visą eksploatacijos laikotarpį išvengtos emisijos: nuo komercinės eksploatacijos pradžios 1970-aisiais ji leido išvengti maždaug 64 mlrd. tonų CO₂ ekvivalento (GtCO₂-eq) šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų, kurios būtų susidariusios deginant iškastinį kurą.
- Mirtingumo sumažėjimas: nuo komercinės eksploatacijos pradžios ši energijos rūšis leido išvengti apie 1,84 mln. su oro tarša susijusių mirčių.
Patikimumas ir našumas
- Išskirtinis pajėgumo koeficientas: 83 % pasaulinis vidurkis 2024 m., didžiausias iš visų elektros energijos šaltinių (atsinaujinančiosios energijos šaltiniai paprastai pasiekia 25–35 %)
- Nuoseklus našumas: daugiau nei 60 % branduolinių reaktorių visame pasaulyje pasiekia pajėgumo koeficientą, viršijantį 80 %.
- Reaktorių ilgaamžiškumas: branduolinės elektrinės dažnai veikia ilgiau nei numatyta jų 40 metų eksploatacijos trukmė, o daugelis jų saugiai veikia daugiau nei 60 metų
- Tinklo stabilumas: skirtingai nuo nepastovių atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kurie priklauso nuo oro sąlygų, ši technologija užtikrina pastovią energiją, kuri stabilizuoja elektros tinklus.
- Pramoninis šilumos panaudojimas: Šiuolaikiniai reaktoriai gali tiekti aukštos temperatūros šilumą pramonei ir vandenilio gamybai, o ne tik gaminti elektrą.
- Energijos saugumas 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę: ji užtikrina energijos saugumą ir nepriklausomybę nuo importuojamų iškastinių kuro šaltinių.
Puikūs saugos rodikliai
- Mažas mirtingumo rodiklis: 0,03 mirties atvejo vienai TWh, mažiau nei visų kitų energijos šaltinių, išskyrus saulės energiją (0,02/TWh).
- Šiuolaikiniai saugos patobulinimai: Po Fukušimos avarijos naujuose reaktoriuose įdiegtos naujos saugos sistemos ir geresnė apsauga nuo stichinių nelaimių, geresnės aušinimo sistemos ir avarinių situacijų protokolai.
- Sėkmingas radiacijos sulaikymas: šiuolaikinės reaktorių konstrukcijos, įskaitant Three Mile Island ir Fukušimos reaktorius, sėkmingai sulaikė radiaciją nepaisant avarijų, taip apsaugodamos gyventojus.
- Pramonės palyginimas: branduolinėje energetikoje per metus vienam reaktoriui tenka mažiau avarijų ir mirčių nei daugumoje kitų pramonės sektorių.
Įrodyta dideliu mastu
- Prancūzijos modelis: Prancūzija įrodo, kad visa šiuolaikinė ekonomika gali būti beveik visiškai aprūpinama branduoline energija (67 % elektros energijos) mažomis sąnaudomis ir užtikrinant tinklo stabilumą.
- Besivystančios šalys: Naujos šalys sėkmingai kuria branduolinės energetikos pajėgumus (JAE, Turkija, Lenkija).
Efektyvus žemės naudojimas
- Branduolinei energetikai reikia 400 kartų mažiau žemės nei vėjo jėgainėms (norint kompensuoti Prancūzijos Gravelines branduolinės elektrinės užimamą plotą (5 km²), reikėtų beveik visą Liuksemburgo teritoriją (2000 km²/ 2500 km²) uždengti vėjo jėgainėmis.
- Ekologinė apsauga: Mažas branduolinės energijos užimamas plotas leidžia išsaugoti natūralias ekosistemas.
- Tinkamumas miestams: Dėl mažo užimamo ploto ši energijos rūšis tinka tankiai apgyvendintiems regionams, kuriuose yra ribotas žemės plotas.
Gausūs kuro ištekliai
- Urano prieinamumas: dėl didelio urano prieinamumo trūkumas yra mažai tikėtinas.
- Jei paklausa augs ir kainos didės, gali atsirasti daugiau urano. (Dėl padidėjusių kainų kasybos vietovės, kurios esant dabartinėms kainoms gali būti nepelningos, tampa pelningos).
- Išteklių užteks daugiau nei šimtmečiui: esant dabartiniam suvartojimo lygiui, ekonomiškai išgautini urano ištekliai užtikrins branduolinės energijos tiekimą iki 2080–2110 m.
- Kuro tankis: vienas kilogramas urano pagamina tiek pat energijos, kiek 14 000 kilogramų anglies, todėl sumažėja nuolatinio išteklių gavybos poreikis.
Technologinės inovacijos
- Maži moduliai reaktoriai (SMR): žada mažesnes sąnaudas, trumpesnį statybos laiką ir didesnį saugumą dėl gamybos gamykloje.
- Uždari kuro ciklai: pažangios technologijos leidžia perdirbti panaudotą kurą, taip žymiai sumažinant atliekų kiekį ir radiotoksiškumą.
Energetinis saugumas ir ekonominė nauda
- Nepriklausomybė nuo kuro: branduolinė energetika mažina priklausomybę nuo importuojamų iškastinių kuro išteklių ir geopolitinį pažeidžiamumą dėl energijos tiekimo sutrikimų.
- Darbo vietų kūrimas: branduolinės elektrinės sukuria aukštos kvalifikacijos, ilgalaikes darbo vietas.
- Energijos sąnaudų stabilumas: skirtingai nei iškastinio kuro, urano kuro sąnaudos yra stabilios ir sudaro tik nedidelę dalį bendrų branduolinės elektros energijos sąnaudų.
- Eksporto galimybės: Šalys, turinčios branduolinės energetikos patirties (Prancūzija, Kanada, Rusija, Pietų Korėja), eksportuoja technologijas, taip kurdamos ekonominę vertę.
4.2. Dažniausiai pateikiami argumentai prieš
Ekonominis konkurencingumas
- Didelės kapitalo sąnaudos: Naujausi branduoliniai projektai vidutiniškai kainuoja milijardus, o sąnaudos dažnai gerokai viršija numatytąsias (daugeliu atvejų – daugiau nei dvigubai).
- Mažėjančios atsinaujinančiosios energijos sąnaudos: saulės ir vėjo energijos sąnaudos toliau mažėja, didindamos sąnaudų skirtumą.
- Statybos vėlavimai: branduoliniai projektai dažnai vėluoja kelerius metus, dėl to didėja kapitalo sąnaudos; naujausi projektai užtruko daugiau nei 10 metų.
- Alternatyviosios sąnaudos: į branduolinę energetiką investuotas kapitalas galėtų būti panaudotas žymiai didesnių atsinaujinančiosios energijos pajėgumų ir baterijų saugyklų finansavimui.
Radioaktyviųjų atliekų šalinimas
- Panaudoto kuro gamyba: Kasmet susidaro apie 10 000 tonų atliekų. Šiuo metu pasaulyje jų yra 430 000 tonų (30 % perdirbama, o 70 % saugoma).
- Tūkstantmečio masto pavojus: aukšto lygio branduolinės atliekos išlieka radioaktyvios tūkstančius metų, sukeldamos naštą, kuri perduodama ateities kartoms.
- Neišspręsta šalinimo problema: iki šiol nėra veikiančios nuolatinės geologinės saugyklos; didžioji dalis aukšto lygio atliekų neribotą laiką saugoma laikinosiose saugyklose.
- Politinės kliūtys: net ir ten, kur yra techniniai sprendimai (geologinės saugyklos), politinė opozicija trukdo juos įgyvendinti.
Saugos ir avarijų rizika
- Katastrofiškas potencialas: nors branduolinės avarijos yra retos, jos gali būti pražūtingos; Černobylio avarija užteršė didelius plotus šimtmečiams.
- Žmogiškosios klaidos: avarijos dažnai įvyksta dėl žmogiškųjų klaidų ar netinkamo mokymo (Černobylis) arba dėl nenumatytų stichinių nelaimių (Fukušima).
- Senstantys reaktoriai: Daugelis reaktorių visame pasaulyje sensta, o saugos problemos didėja kartu su reaktorių amžiumi.
- Pažeidžiamumas teroristų atakoms: branduolinės elektrinės yra potencialūs teroristų taikiniai; sėkminga ataka galėtų padaryti katastrofišką žalą.
- Panaudoto kuro saugumas: panaudoto kuro baseinai kelia nuolatinį pavojų, todėl juos reikia saugoti ir aušinti neribotą laiką.
Poveikis aplinkai ir sveikatai
- Urano kasyba: nors poveikis dažnai yra pervertinamas, urano kasyba iš tiesų gadina kraštovaizdį, teršia vandenį ir kelia pavojų sveikatai.
- Šiluminė tarša: branduolinės elektrinės naudoja milžiniškus kiekius aušinimo vandens, dėl to pakyla vandens temperatūra ir kenkiama vandens ekosistemoms.
- Pažeidžiamumas klimato atžvilgiu: Kylanti temperatūra ir sausros kelia grėsmę branduolinių elektrinių veiklai. Vandens trūkumas gali priversti laikinai sustabdyti veiklą.
- Ilgalaikis vėžio pavojus: Tyrimai rodo, kad netoli kai kurių branduolinių elektrinių padidėja vaikų leukemijos atvejų skaičius (nors priežastinis ryšys yra ginčytinas).
Branduolinio ginklavimosi rizika
- Ryšys su ginklais: branduolinė technologija gali būti pritaikyta ginklų gamybai; branduolinis kuras ir žinios kelia grėsmę saugumui.
- Piktnaudžiavimo rizika: branduolinio kuro ciklų plėtra didina galimybes teroristams pasisavinti radioaktyviąsias medžiagas.
- Geopolitinė įtampa: branduolinės technologijos perdavimas sukuria priklausomybę ir komplikuoja tarptautinius santykius.
- Kylančiosios ekonomikos šalių rizika: naujoms branduolinėms programoms besivystančiose šalyse gali trūkti institucinių gebėjimų užtikrinti patikimą saugos ir saugumo priežiūrą.
Šiuolaikinių elektros tinklų nelankstumas
- Bazinės apkrovos neatitikimas: didelės branduolinės elektrinės geriausiai veikia, kai dirba nuolat, ir negali greitai keisti savo galios išėjimo, todėl jos yra mažiau tinkamos vėjo ir saulės energijos svyravimų balansavimui.
- Prasta sinergija su atsinaujinančiais energijos šaltiniais: didelė bazinė branduolinė galia iš tiesų gali apsunkinti kintamų atsinaujinančių energijos šaltinių integraciją į elektros tinklą.
Statybos grafikas
- Ilgi vėlavimai: Atominės elektrinės statybos trunka 7–10 metų (arba dar ilgiau, jei kyla vėlavimų), o saulės ir vėjo jėgainių projektai gali būti įgyvendinti per 1–4 metus.
- Technologijų pasenimas: iki branduolinės elektrinės statybos pabaigos greičiau diegiamos atsinaujinančiosios energijos ir energijos saugojimo technologijos gali tapti ekonomiškai efektyvesnės.
- Tinklo pertvarkymo greitis: klimato veiksmų skubumas reikalauja greito dekarbonizavimo; lėtas branduolinės energetikos diegimas negali suspėti su atsinaujinančiosios energijos pajėgumų didinimu.
Atliekų tvarkymo išlaidos
- Nuolatinė atsakomybė: uždarymo išlaidos (kai elektrinė nustoja veikti), atliekų saugojimas ir saugumas sukuria nuolatines finansines prievoles komunalinių paslaugų teikėjams ir mokesčių mokėtojams.
- Išlaidų išorės perkėlimas: kai kurios išlaidos yra socializuojamos (perkeliamos vyriausybei / mokesčių mokėtojams), o nauda lieka elektros energijos įmonėms.
- Tarpgeneracinis teisingumas: atliekų tvarkymo palikimas ateities kartoms kelia etinių problemų.
- Saugojimo neapibrėžtumas: ilgalaikio atliekų saugojimo išlaidos ir sėkmė yra neaiškios; geologinės saugyklos gali nepakankamai veikti tūkstantmečių laikotarpiu.
Atsinaujinančių energijos šaltinių pakankamumas
- Techninis įgyvendinamumas: Daugelis tyrimų rodo, kad 90 % ir daugiau atsinaujinančios energijos elektros energijos sistemos yra techniškai įgyvendinamos naudojant nedidelius baterijų saugojimo ir tinklo valdymo pajėgumus.
- Sąnaudų pranašumas: Integruotos analizės rodo, kad 90 % atsinaujinančių energijos šaltinių sistemos yra pigesnės už branduolines alternatyvas, skaičiuojant bendras sistemos sąnaudas.
- Spartus diegimas: Atsinaujinančios energijos šaltiniai gali būti pradėti eksploatuoti daug greičiau nei branduoliniai, o tai leidžia sparčiai mažinti anglies dioksido išmetimą.
- Decentralizacija: paskirstytas atsinaujinančios energijos gamybos modelis sumažina pažeidžiamumą, palyginti su centralizuotais branduoliniais objektais.
5Atvejų analizė
1. Prancūzija – branduolinė energetika kaip strateginis sėkmės pavyzdys
Kontekstas
Prancūzija yra išsamiausias branduolinės energetikos integravimo į nacionalinę energetikos sistemą pavyzdys. Po 1973 m. naftos krizės Prancūzijos vyriausybė pradėjo ambicingą branduolinės energetikos programą, kuria siekė sumažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių kuro išteklių. Per du dešimtmečius ji ėmė tiekti daugiau nei 65 % šalies elektros energijos.
Stebėti rezultatai
- Viena iš mažiausią anglies dioksido intensyvumą turinčių elektros energijos sistemų Europoje
- Stabilios elektros energijos kainos ir didelis elektros tinklo patikimumas.
- Didelė vidaus kompetencija ir eksporto pajėgumai branduolinės technologijos srityje.
- Prancūzija iš branduolinės energijos pagamina daugiau elektros energijos nei bet kuri kita šalis – daugiau nei 2/3 visos jos elektros energijos. Tai buvo pasiekta 1974 m. priėmus strateginį sprendimą, dėl kurio Prancūzija išlaikė vieną iš mažiausio anglies dioksido kiekio ir mažiausių sąnaudų elektros energijos sistemų Europoje, o pati šalis tapo didžiausia elektros energijos eksportuotoja Europoje.
Aktualumas diskusijai
Švedija dažnai cituojama kaip įrodymas, kad imigracija gali sukurti spaudimą darbo rinkoms išsivysčiusiose gerovės valstybėse. Kritikai teigia, kad dosnios prieigos prie gerovės ir labai reguliuojamos darbo rinkos derinys atgraso nuo spartaus įsitraukimo į užimtumą, vedant prie aukšto nedarbo, neaktyvumo ir fiskalinio spaudimo. Šiuo požiūriu Švedijos patirtis rodo, kad be pakankamai žemo įėjimo darbų ir spartesnių integracijos mechanizmų legali imigracija gali baigtis ilgalaike atskirtimi nuo darbo rinkos, o ne sėkminga absorbcija.
2. Vokietija – branduolinės energetikos atsisakymas ir jo pasekmės
Kontekstas
XX a. pabaigoje Vokietija išplėtojo didelį branduolinės energetikos sektorių, tačiau dešimtmečius vyravo stiprus visuomenės pasipriešinimas. Po 2011 m. Fukušimos Daiči avarijos Vokietijos vyriausybė nusprendė paspartinti branduolinės energetikos atsisakymą ir iki 2023 m. uždaryti visus likusius reaktorius. Šis sprendimas buvo įgyvendintas kartu su „Energiewende“ – platesne politikos programa, kuria siekiama plėsti atsinaujinančiąją energetiką ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Stebėti rezultatai
- Branduolinė energetika buvo palaipsniui atsisakyta ir pakeista visų pirma atsinaujinančiosios energijos plėtra bei iškastinio kuro, ypač akmens anglies ir gamtinių dujų, naudojimu.
- Vokietija tebėra viena iš didžiausių lignito (rudųjų anglių) vartotojų pasaulyje – ir didžiausia vartotoja ES –; tai yra labai anglies dioksido intensyvus kuras, kuris atliko svarbų vaidmenį palaikant elektros tinklo stabilumą po branduolinės energetikos uždarymo.
- Nepaisant to, atsinaujinančių išteklių naudojimas Vokietijoje išaugo nuo 22,43 % elektros energijos gamybos 2011 m. iki 54,58 % 2023 m.
- Vokietijos elektros energijos sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekis mažėjo lėčiau nei kai kuriose kaimyninėse šalyse, kurios išlaikė branduolinę energetiką.
- Elektros kainos vartotojams išaugo dėl elektros tinklo plėtros išlaidų, atsinaujinančių išteklių subsidijų ir iškastinio kuro kainų svyravimų.
Tebevykstantys iššūkiai
- Toliau tęsiamas priklausomumas nuo anglies apsunkina Vokietijos klimato tikslų įgyvendinimą, nepaisant ilgalaikių įsipareigojimų palaipsniui atsisakyti anglies.
- Vienu metu atsisakant branduolinės ir anglies energijos padidėjo spaudimas diegti atsinaujinančią energiją ir plėsti elektros tinklų infrastruktūrą.
- Susirūpinimas dėl energetinio saugumo sustiprėjo po gamtinių dujų importo sutrikimų.
Aktualumas diskusijai
Vokietijos pavyzdys rodo kompromisus, kuriuos tenka daryti atsisakant branduolinės energijos, kol atsinaujinančiosios energijos šaltiniai dar nėra visiškai pajėgūs pakeisti stabilių elektros gamybos pajėgumų. Šį pavyzdį dažnai cituoja branduolinės energijos kritikai, norėdami parodyti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių naudojimo augimą, tačiau jį taip pat naudoja branduolinės energijos šalininkai kaip įrodymą, kad branduolinės energijos atsisakymas vidutinės trukmės laikotarpiu gali padidinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.
3. Suomija – „Olkiluoto 3“ ir naujų branduolinių elektrinių statyba
Kontekstas
Suomija paprastai branduolinę energiją laiko būdu pagerinti energetinį saugumą, sumažinti elektros energijos importą ir išlaikyti mažą išmetamųjų teršalų kiekį. 2000-ųjų pradžioje šalis patvirtino naujo Europos slėginio reaktoriaus „Olkiluoto 3“ (OL3) statybą. Projektas buvo skirtas parodyti, kad konkurencingoje elektros energijos rinkoje modernias branduolines elektrines galima pastatyti laiku ir už priimtiną kainą. Statybos prasidėjo 2005 m. pagal fiksuotos kainos sutartį.
Stebėti rezultatai
- „Olkiluoto 3“ statyba smarkiai vėlavo, o elektrinė komercinę veiklą pradėjo tik 2023 m., daugiau nei dešimt metų vėliau nei planuota.
- Pradinė sąmatos vertė, siekusi apie 3 mlrd. eurų, išaugo iki daugiau nei 11 mlrd. eurų.
- Vėlavimus lėmė pirmojo tokio tipo reaktoriaus statybos sudėtingumas, kokybės kontrolės problemos, griežtesni saugos reikalavimai ir reguliavimo klausimai.
- Projektas sukėlė ilgus teisinius ginčus tarp elektrinės savininko ir reaktoriaus tiekėjų.
- Iki OL3 užbaigimo elektros energijos rinka pasikeitė – atsinaujinančioji energija tapo pigesnė ir plačiau prieinama.
Tebevykstantys iššūkiai
- Dėl ilgo statybos laikotarpio ir didelių išlaidų kyla abejonių, ar didelės branduolinės elektrinės gali ekonomiškai konkuruoti atvirose elektros energijos rinkose.
- Kai projektai vėluoja, didėja finansavimo rizika, o tai gali turėti įtakos elektros kainoms. Vis dar neaišku, ar panašūs branduoliniai projektai galėtų būti įgyvendinti pakankamai greitai, kad būtų pasiekti klimato tikslai.
Aktualumas diskusijai
Suomijos patirtis su „Olkiluoto 3“ rodo praktines didelių branduolinių elektrinių statybos sunkumus šiandien. Branduolinės energijos kritikai naudoja šį atvejį, kad įrodytų, jog naujos branduolinės energijos plėtra yra pernelyg lėta ir brangi, o šalininkai teigia, kad projektas suteikia pamokų, kurios galėtų pagerinti būsimą branduolinių elektrinių statybą.
6Papildoma literatūra ir kiti šaltiniai
Literatūra
- „Branduolinė energija nėra sprendimas: atominės energijos kvailystė klimato kaitos amžiuje“ (Nuclear is Not the Solution: The Folly of Atomic Power in the Age of Climate Change), autorius M.V. Ramana
- „Branduolinė energija nėra atsakymas“ (Nuclear Power Is Not the Answer), autorė Helen Caldicott
- „Jėga, kuri išgelbės pasaulį: tiesa apie branduolinę energiją“ (Power to Save the World: The Truth About Nuclear Energy), autorė Gwyneth Cravens
- „Branduolinės energijos galia“ (The Power of Nuclear), autorius Marco Visscher
Straipsniai
- Ispanija, branduolinė energetika ir kliūtys (2025 m.), autorius Kevin Fernández Cosials
- Atominės energijos tinkamumo klimato kaitos švelninimui vertinimas: techniniai rizikos veiksniai, ekonominės pasekmės ir nesuderinamumas su atsinaujinančiosios energijos sistemomis (2024 m.), autoriai Präger, F., Breyer, C., Fell, H.-J., Hirschhausen, C. von, Kemfert, C., Steigerwald, B., Traber, T. ir Wealer, B.
- Atominės energijos privalumai ir trūkumai: ar tai geras, ar blogas dalykas? (2025 m.), autorius G-BioEnergy
Vaizdo įrašai
- Tiesa apie branduolinę energiją
- 5 paprastos priežastys, kodėl branduolinė energija yra bloga idėja
7Bibliografija
- „NEA istorija“. 2025 m. Branduolinės energijos agentūra (NEA). 2025 m. https://www.oecd-nea.org/jcms/pl_40042/history-of-the-nea.
- „Europos atominės energijos bendrija | Britannica.“ 2019. Encyclopædia Britannica. https://www.britannica.com/topic/European-Atomic-Energy-Community.
- Bruno Venditti, „Reitingas: branduolinės energijos pajėgumai pagal šalis (2025 m.)“. Visual Capitalist, 2025 m., https://www.visualcapitalist.com/ranked-nuclear-power-capacity-by-country-2025/. Pasaulinė branduolinės energetikos asociacija, „Branduolinės energijos gamyba pagal šalis – Pasaulinė branduolinės energetikos asociacija“, 2025 m., https://world-nuclear.org/information-library/facts-and-figures/nuclear-generation-by-country. Pasaulinė branduolinės energetikos asociacija, „Branduolinė energetika Kinijoje – Pasaulinė branduolinės energetikos asociacija“, 2024 m., https://world-nuclear.org/information-library/country-profiles/countries-a-f/china-nuclear-power.
- Pasaulinė branduolinės energetikos asociacija, „2025 m. pasaulinės branduolinės energetikos veiklos ataskaita: branduolinė energetika pasiekė rekordinius elektros energijos gamybos rezultatus“, 2025 m., https://world-nuclear.org/news-and-media/press-statements/world-nuclear-performance-report-2025-nuclear-delivers-record-breaking-year-in-electricity-generation.
- Theodore Gray, „Elementų gausa Žemės plutoje“. Fotografinė periodinė elementų lentelė. https://periodictable.com/Properties/A/CrustAbundance.an.html.
- Branduolinės energijos agentūra ir Tarptautinė atominės energijos agentūra. 2025. „Urano apžvalga 2024: ištekliai, gamyba ir paklausa“. EBPO. https://www.oecd-nea.org/upload/docs/application/pdf/2025-04/7683_uranium_2024_-_resources_production_and_demand_2025-04-22_14-29-2_928.pdf.
- Europos branduolinės energetikos draugija. 2025. „Kuro palyginimas“. ENS. Europos branduolinės energetikos draugija. 2025. https://www.euronuclear.org/glossary/fuel-comparison/.
- Branduolinės energijos institutas. 2024. „Branduolinis kuras“. Branduolinės energijos institutas. Branduolinės energijos institutas. 2024. https://www.nei.org/fundamentals/nuclear-fuel.
- Pasaulinė branduolinės energetikos asociacija, „2025 m. pasaulinės branduolinės energetikos veiklos ataskaita“, 3.
- Matt Fisher, „Šiandien prasideda tarptautinė konferencija dėl panaudoto kuro tvarkymo“, 2024 m., IAEA naujienos, https://www.iaea.org/newscenter/news/international-conference-on-spent-fuel-management-starts-today
- Tarptautinė atominės energijos agentūra, „Panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo padėtis ir tendencijos“, 2006 m., Tarptautinė atominės energijos agentūra, 50, https://www-pub.iaea.org/MTCD/Publications/PDF/Pub1295_web.pdf.
- Tarptautinė atominės energijos agentūra, „Panaudoto kuro saugykla Suomijoje: kaip mes tai padarėme“, 2025 m., https://www.iaea.org/resources/member-states-side-events/spent-fuel-repository-in-finland-this-is-how-we-did-it.
- Pasaulinė branduolinės energetikos asociacija, „Černobylio avarija 1986 m.“, 2025 m., world-nuclear.org, https://world-nuclear.org/information-library/safety-and-security/safety-of-plants/chernobyl-accident.
- „Our World in Data“, „Mirtingumo rodikliai vienam elektros energijos gamybos vienetui“ (diagramos), 2021 m., https://ourworldindata.org/grapher/death-rates-from-energy-production-per-twh.
- Cutler Cleveland, „Kas yra pajėgumo koeficientai ir kodėl jie svarbūs?“, 2024 m., „Visualizing Energy“, https://visualizingenergy.org/what-are-capacity-factors-and-why-are-they-important/
- Viktor Tachev, „Boom & Bust 2025 ataskaita: naujų anglies jėgainių skaičius mažiausias per pastaruosius 20 metų“, 2025 m., „Energy Tracker Asia“. https://energytracker.asia/boom-bust-2025-report-new-coal-power-the-lowest-in-20-years/.
- Ryan Mills, „You Might Be Paying for a Worthless Gas Plant“ („Galbūt mokate už bevertę dujų jėgainę“). 2022 m. RMI, https://rmi.org/you-might-be-paying-for-a-worthless-gas-plant/.
- WindExchange, „WINDExchange: Vėjo turbinų eksploatacijos pabaigos vadovas“, 2024 m., https://windexchange.energy.gov/end-of-service-guide.
- Energy.gov, „Saulės fotoelektros įrenginių eksploatacijos pabaigos valdymas“, 2017 m., https://www.energy.gov/eere/solar/end-life-management-solar-photovoltaics
- Branduolinės energijos institutas. 2024. „Branduolinis kuras.“ Branduolinės energijos institutas. Branduolinės energijos institutas. 2024. https://www.nei.org/fundamentals/nuclear-fuel.
- Fernández Ordóñez, Manuel. n.d. „SMR: Europos energetikos ateitis.“ 2025. https://fundalib.org/wp-content/uploads/2024/02/SMRs-Europe-Energy-Future.pdf.
- Alfredo García, „Operador Nuclear – Derribando mitos sobre la energía nuclear (Naukas 2019)“, 2019, https://www.youtube.com/watch?v=krGFd4E_TZU
- Pasaulinė branduolinės energetikos asociacija, „Įvairių elektros energijos gamybos šaltinių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio per visą gyvavimo ciklą palyginimas“, 2011 m., https://world-nuclear.org/images/articles/comparison_of_lifecycle.pdf.
- Pasaulinė branduolinės energetikos asociacija, „2024 m. pasaulinės branduolinės energetikos veiklos ataskaita“, 2024 m., Pasaulinė branduolinės energetikos asociacija, 3, https://world-nuclear.org/images/articles/World%20Nuclear%20Performance%20Report%202025.pdf
- Pushker A. Kharecha ir James E. Hansen, „Environmental Science & Technology“, 2013 m., 47, (9), 4889–4895, DOI: 10.1021/es3051197, https://pubs.acs.org/doi/pdf/10.1021/es3051197?ref=article_openPDF.
- Pushker A. Kharecha ir James E. Hansen, „Environmental Science & Technology“.
- Pasaulinė branduolinės energetikos asociacija, „Pasaulinė branduolinės energetikos veiklos ataskaita 2025“, 2025 m., Pasaulinė branduolinės energetikos asociacija, 3, https://world-nuclear.org/images/articles/World%20Nuclear%20Performance%20Report%202025.pdf
- Pasaulinė branduolinės energetikos asociacija, „Pasaulinė branduolinės energetikos veiklos ataskaita 2025“, 12.
- Cutler Cleveland, „Pasaulio branduolinių reaktorių senėjimas“, Pasaulinio tvarumo institutas, 2024 m., https://visualizingenergy.org/age-of-nuclear-reactor-fleets-by-country/.
- Fernández Ordóñez, Manuel. 2025. Mažų modulinių reaktorių apžvalga: Europos energetikos ateitis. Europos liberalų forumas. https://fundalib.org/wp-content/uploads/2024/02/SMRs-Europe-Energy-Future.pdf.
- Pasaulinė branduolinės energetikos asociacija (2020). Panaudoto branduolinio kuro perdirbimas – Pasaulinė branduolinės energetikos asociacija. Prieinama adresu: https://world-nuclear.org/information-library/nuclear-fuel-cycle/fuel-recycling/processing-of-used-nuclear-fuel.
- Laura Hurley, „Investicijų į energetikos infrastruktūros statybą rizika didžiausia branduolinėse elektrinėse, mažiausia – saulės energijos sektoriuje“, 2024 m., Pasaulinio tvarumo institutas, https://www.bu.edu/igs/2025/05/19/investment-risk-for-energy-infrastructure-construction-is-highest-for-nuclear-power-plants-lowest-for-solar/.
- Matt Swayne, „Atominė energija prieš atsinaujinančią energiją: kaip ekonominė diskusija dėl atominės energijos formuoja pasaulinę energetikos politiką“, 2025 m., „Climate Insider“, https://climateinsider.com/2025/02/14/nuclear-vs-renewables-how-the-economic-debate-over-nuclear-power-is-shaping-global-energy-policy/.
- Matt Fisher, „Šiandien prasideda tarptautinė konferencija dėl panaudoto kuro tvarkymo“, 2024 m., IAEA naujienos, https://www.iaea.org/newscenter/news/international-conference-on-spent-fuel-management-starts-today
- Giovanni Ghirga, „Vėžys vaikams, gyvenantiems netoli branduolinių elektrinių: atviras klausimas“, 2010 m., Ital J Pediatr. https://doi.org/10.1186/1824-7288-36-60
- Amol A. Phadke ir kt., „2035 m. ataskaita: sparčiai mažėjančios saulės, vėjo ir baterijų sąnaudos gali paspartinti mūsų švarios elektros energijos ateitį“, Berkeley, CA: Kalifornijos universitetas, Berkeley, 2020 m., PDF, https://www.2035report.com/wp-content/uploads/2020/06/2035-Report.pdf.
- Amol A. Phadke ir kt., „2035 m. ataskaita: sparčiai mažėjančios saulės, vėjo ir baterijų sąnaudos gali paspartinti mūsų švarios elektros energijos ateitį“
- „Our World in Data“ (Global Change Data Lab), „Prancūzija 1980-aisiais ir 1990-aisiais atidarė daugybę branduolinių elektrinių, kurios nuo tada tiekia šaliai mažai anglies dioksido išskiriančią elektros energiją“, autorė Hannah Ritchie, žiūrėta 2025 m. gruodžio 16 d., https://ourworldindata.org/data-insights/france-opened-a-flurry-of-nuclear-power-plants-in-the-1980s-and-1990s-giving-it-low-carbon-electricity-ever-since.
- Pasaulinė branduolinės energetikos asociacija (2024). Branduolinė energetika Prancūzijoje – Pasaulinė branduolinės energetikos asociacija. [internete] world-nuclear.org. Prieinama adresu: https://world-nuclear.org/information-library/country-profiles/countries-a-f/france.
- Eurostatas, „Rudosios anglies suvartojimas vidaus rinkoje, 2017–2022 m.“, „Statistika paaiškinta“, Europos Komisija, žiūrėta DD mėn. YYYY, https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=File:Inland-consumption-brown-coal-2017-2022.png.
- Autoriaus pateikti skaičiai, pagrįsti „Datosmacro“ (Expansión) duomenimis, Vokietija – Elektros energijos gamyba,
- https://datosmacro.expansion.com/energia-y-medio-ambiente/electricidad-generacion/alemania (žiūrėta 2025 m. gruodžio 15 d.).
- Yle New, „Olkiluoto 3 reaktorius prijungtas prie nacionalinio elektros tinklo, 13 metų vėliau nei planuota“, 2022 m., https://yle.fi/a/3-12356596.
