Ar globalizacija gali įveikti atotrūkį tarp turtingų ir vargšų?
„Globalizacija buvo galingiausia jėga mažinant skurdą besivystančiame pasaulyje.“
Jagdish Bhagwati, In Defense of Globalization
„Globalizacija šiandien neveikia daugelio pasaulio vargšų labui.“
Joseph Stiglitz, Globalization and Its Discontents
„Globalizacija padidino nelygybę daugelyje šalių, net mažindama nelygybę tarp šalių.“
Branko Milanović, Global Inequality
1Įvadas
1.1. Kokia yra problema?
Šiuolaikinės ekonomikos yra labiau tarpusavyje susijusios nei bet kada anksčiau. Prekės ir paslaugos gaminamos vienoje pasaulio dalyje, o vartojamos visiškai kitoje. Jei pažvelgsite į produktus, kuriuos naudojate kasdieniame gyvenime, tikėtina, kad dauguma jų pagaminti užsienyje. Vis dėlto net tai neįvertina tarptautinės prekybos masto. Nors galutinis produktas pagamintas vienoje šalyje, jo komponentai tikriausiai pagaminti keliose skirtingose vietose. Šį tarptautinių ekonominių ryšių „tinklą“ galima vadinti globalizacija.
Centrinis klausimas, nagrinėjamas šioje temoje, yra tai, ar globalizacija veda prie nelygybės tarp turtingų ir vargšų padidėjimo, ar sumažėjimo. Klausimu siekiama išryškinti poveikį, kurį globalizacija daro žmonių pajamoms ir galimybėms visame pasaulyje. Ar tai abipusio praturtėjimo įrankis, ar procesas, kuriame vienos grupės gali laimėti kitų sąskaita?
1.2. Kokios pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai?
Globalizacija
Augantis šalių ryšys ir tarpusavio priklausomybė per prekybą, investicijas, technologijas, migraciją ir informacijos srautus.
Tarptautinė korporacija (TNK)
Įmonė, veikianti keliose šalyse, dažnai per pasaulines tiekimo grandines.
Nelygybė
Pajamų, turto ar galimybių skirtumai tarp asmenų ar grupių. Gali būti matuojama šalies viduje arba tarp šalių.
Pasaulinė tiekimo grandinė
Tarptautinis žingsnių tinklas, susijęs su produkto gamyba (dizainas, dalys, surinkimas, gabenimas, rinkodara), pasiskirstęs skirtingose šalyse.
Skurdas (absoliutus / ekstremalus skurdas)
Gyvenimas žemiau minimalaus standarto, reikalingo baziniams poreikiams (maistui, būstui, sveikatos priežiūrai) patenkinti. Dažnai matuojamas naudojant tarptautinę skurdo ribą.
Lyginamasis pranašumas
Idėja, kad šalys laimi specializuodamosi prekėse / paslaugose, kurias gali pagaminti santykinai efektyviau, ir tada jomis prekiaudamos.
Pajamos
Pinigai, uždirbti laikui bėgant (darbo užmokestis, atlyginimai, pelnas, palūkanos).
Laimėtojai ir pralaimėtojai
Idėja, kad globalizacija gali būti naudinga vienoms grupėms, o kenkti kitoms, net jei bendra ekonomika auga.
Turtas
Bendras kažkam priklausantis turtas (nekilnojamasis turtas, santaupos, akcijos) atėmus skolas – dažnai pasiskirstęs nelygiau nei pajamos.
Perskirstymas
Politikos (mokesčiai, išmokos, viešosios paslaugos), perkeliančios išteklius siekiant mažinti nelygybę.
Ekonomikos augimas
Prekių ir paslaugų gamybos ekonomikoje padidėjimas laikui bėgant (paprastai matuojamas BVP augimu).
Socialinės apsaugos tinklas
Vyriausybės parama (nedarbo išmokos, sveikatos priežiūra, pensijos), saugantis žmones nuo ekonominių sukrėtimų.
Prekyba (tarptautinė prekyba)
Prekių ir paslaugų mainai per sienas (importas ir eksportas).
Vystymasis
Platesnis gyvenimo lygio, sveikatos, švietimo ir ekonominio pajėgumo gerinimas – ne vien augimas.
Tarifas
Importuojamų prekių mokestis, paprastai naudojamas vidaus pramonei apsaugoti ar pajamoms gauti.
Institucijos
Taisyklės ir organizacijos, formuojančios visuomenę ir ekonomiką (įstatymai, teismai, reguliatoriai, profesinės sąjungos, vyriausybės). Institucijos veikia, ar globalizacijos nauda dalijama teisingai.
Užsakomosios paslaugos / gamybos perkėlimas
Gamybos ar paslaugų perkėlimas į kitą šalį, dažnai ten, kur darbo sąnaudos mažesnės.
2Kontekstas
2.1. Istorinis, pasaulinis ir vietinis kontekstas
Istorinė apžvalga
- XIX a.
Pirmoji globalizacijos banga
Garlaiviai, geležinkeliai ir telegrafas smarkiai sumažino transporto ir ryšių kaštus; pasaulinė prekyba ir migracija sparčiai augo.
- 1914–1945
Atsitraukimas
Pasauliniai karai ir Didžioji depresija paskatino protekcionizmą; tarptautinė prekyba ženkliai susitraukė.
- Po 1945
Pokario institucijos
Įkurti GATT, TVF ir Pasaulio bankas; laipsniškas tarifų mažinimas skatino prekybos atsigavimą.
- Nuo 1980-ųjų
Rinkų atvėrimas
Kinija, Indija ir kitos besivystančios ekonomikos atsivėrė užsienio investicijoms ir prekybai.
- Nuo 1990-ųjų
Hiperglobalizacija
Komunizmo žlugimas, PPO įkūrimas (1995) ir internetas sukūrė pasaulines tiekimo grandines.
- Nuo 2008 m.
Lėtėjimas ir abejonės
Finansų krizė, pandemija ir geopolitinė įtampa paskatino diskusijas apie „deglobalizaciją“.
Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuva sparčiai integravosi į pasaulio ekonomiką: įstojo į PPO (2001) ir ES (2004). Eksportas tapo vienu svarbiausių augimo variklių.
Pasaulio kontekstas
Šiandien daugiau nei pusė pasaulio prekybos vyksta per pasaulines vertės grandines. Tuo pačiu metu ekstremalaus skurdo lygis pasaulyje sumažėjo nuo maždaug 36 % (1990) iki mažiau nei 10 %.
Globalization and Trade and Poverty: Crash Course Economics #163Argumentai už ir prieš
3.1. Dažni argumentai už
Ekonominis augimas
Prekyba leidžia šalims specializuotis tose srityse, kuriose jos turi lyginamąjį pranašumą. Tai didina produktyvumą ir pajamas, ypač anksčiau uždarose ekonomikose.
Skurdo mažėjimas
Šalys, kurios atsivėrė prekybai ir investicijoms, ypač Rytų Azijoje, per kelis dešimtmečius iš ekstremalaus skurdo išvedė šimtus milijonų žmonių.
Naujos rinkos ir darbo vietos
Užsienio investicijos kuria darbo vietas, dažnai mokančias daugiau nei vietinės alternatyvos, ir perduoda žinias bei vadybos praktikas.
Inovacijos ir technologijos
Globalūs ryšiai spartina technologijų sklaidą: mobilusis ryšys, vakcinos ar atsinaujinanti energetika greičiau pasiekia neturtingesnes šalis.
Konvergencija tarp šalių
Pasaulinė nelygybė tarp šalių mažėja, nes besivystančios ekonomikos auga sparčiau nei turtingosios.
Patvirtinantys įrodymai – pagrindinė statistika
Pasaulinis skurdo mažėjimas
Pasaulio banko duomenimis, ekstremaliame skurde gyvenančių žmonių dalis nuo 1990 m. sumažėjo daugiau nei trigubai, nors pasaulio gyventojų skaičius išaugo.
„Dramblio kreivė“
„Dramblio kreivės“ idėja: pasaulinio vidurio prieaugis + viršūnės šuolis. Plačiai naudojamas būdas paaiškinti mišrų vaizdą yra tai, kad globalizacija padėjo pakelti pajamas didelėms grupėms kylančiose ekonomikose, kartu leisdama pačiai viršūnei atitrūkti.
Tai dažnai aptariama per Branko Milanovič „laimėtojų ir pralaimėtojų“ įrėminimą ir susijusias „dramblio kreivės“ diskusijas, kurios naudojamos klasėse parodyti, kodėl žmonės gali patirti globalizaciją labai skirtingai, priklausomai nuo to, kur jie sėdi pajamų laiptuose.
Įdomūs faktai
Pasaulinis ekstremalus skurdas dramatiškai sumažėjo per pastaruosius dešimtmečius, daugiausia tuo pačiu laikotarpiu, kai tarptautinė prekyba ir ekonominė integracija sparčiai plėtėsi?
Pasaulinės prekybos plėtra po Antrojo pasaulinio karo, pagal tokias institucijas kaip GATT ir vėliau PPO, sutapo su vienu sparčiausių kada nors užfiksuotų ekonomikos augimu daugelyje industrializuotų šalių?
Po Europos bendrosios rinkos sukūrimo 1993 m. prekyba ir investicijos tarp ES šalių smarkiai padidėjo, padėdamos neturtingesnėms valstybėms narėms, tokioms kaip Ispanija ir Airija, augti sparčiau nei ES vidurkis, kartu plėsdamos regioninę nelygybę tose šalyse.
3.2. Dažni argumentai prieš
Nelygybė šalių viduje
Centrinis argumentas prieš globalizaciją yra tai, kad ji gali didinti nelygybę šalių viduje, net kai bendra ekonomika auga. Pasaulinės prekybos ir investicijų nauda dažnai neproporcingai tenka aukštos kvalifikacijos darbuotojams, didelėms korporacijoms ir kapitalo savininkams, o žemos kvalifikacijos darbuotojai susiduria su atlyginimų spaudimu ir darbo nesaugumu. Tai gali plėsti atotrūkį tarp turtingų ir vargšų toje pačioje visuomenėje.
Darbuotojų derybinė galia
Kita dažna kritika yra tai, kad globalizacija gali silpninti darbuotojų derybinę galią. Kadangi įmonės gali perkelti gamybą ar samdyti darbo jėgą užsienyje, darbuotojai gali turėti mažiau svertų reikalauti didesnių atlyginimų ar geresnių sąlygų. Kritikai teigia, kad tai sukuria „lenktynes į dugną“, kur šalys konkuruoja mažindamos darbo apsaugą, atlyginimus ar aplinkosaugos standartus, kad pritrauktų investicijas.
Darbo vietų praradimas
Globalizacija taip pat siejama su darbo vietų išstūmimu ir regioniniu nuosmukiu. Kai pramonės šakos susiduria su intensyvia importo konkurencija, gamyklos gali užsidaryti, o ištisos bendruomenės gali patirti ilgalaikį nedarbą, mažesnes pajamas ir sumažintas viešąsias investicijas. Net jei naujos darbo vietos atsiranda kitur, joms gali prireikti skirtingų įgūdžių arba jos gali būti toli, palikdamos kai kuriuos regionus visam laikui prastesnėje padėtyje.
Korporacijų galia
Dar vienas susirūpinimas yra tai, kad globalizacija didina tarptautinių korporacijų galią, kurios gali daryti įtaką vyriausybėms per lobizmą, grasinti perkelti investicijas ar perkelti pelną per sienas. Tai gali mažinti valstybių gebėjimą efektyviai apmokestinti turtinguosius ir finansuoti viešąsias paslaugas, kurios yra pagrindiniai nelygybės mažinimo įrankiai.
Pasaulinės hierarchijos
Galiausiai kritikai teigia, kad globalizacija gali netiesiogiai gilinti pasaulinę nelygybę, išlaikydama neturtingesnes šalis žemos vertės vaidmenyse tiekimo grandinėse – tokiuose kaip žemai apmokamas surinkimo darbas ar žaliavų eksportas – o didelio pelno veikla (dizainas, prekės ženklas, finansai, technologijos) lieka koncentruota turtingesnėse ekonomikose. Šiuo požiūriu globalizacija automatiškai neįveikia turtingųjų ir vargšų atotrūkio; ji gali stiprinti esamas hierarchijas, nebent pasikeistų taisyklės ir politika.
Patvirtinantys įrodymai – pagrindinė statistika
Nelygybė šalių viduje
Bet daugelyje šalių nelygybė išaugo. Centrinė kritika yra tai, kad net ten, kur ekonomikos augo, nauda dažnai buvo pasiskirsčiusi netolygiai. World Inequality Report 2022 apibendrina platų tyrimų konsensusą, kad nelygybė šalių viduje daugelyje vietų padidėjo maždaug nuo 1980 m., net mažėjant nelygybei tarp šalių dėl spartesnio augimo besivystančio pasaulio dalyse (World Inequality Database 2022).
Gamybos darbo vietų mažėjimas
Turtingose šalyse gamybos sektoriaus užimtumo dalis per kelis dešimtmečius nuosekliai mažėjo; dalis šio pokyčio siejama su importo konkurencija, dalis – su automatizacija.
4Atvejų analizė
1. Kinijos eksportu varomas augimas ir skurdo mažinimas
Kontekstas
Nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos Kinija atsivėrė prekybai ir užsienio investicijoms, tapo didele gamybos eksportuotoja ir patyrė dešimtmečius trukusį spartų augimą.
Stebėti rezultatai
Globalizacijos šalininkai pažymi, kad tai padėjo dideliai, palyginti neturtingai šaliai augti labai sparčiai, ištraukiant šimtus milijonų iš skurdo ir mažinant atotrūkį tarp Kinijos ir turtingųjų ekonomikų.
Tebevykstantys iššūkiai
Kritikai mini, kad nelygybė Kinijos viduje išaugo, ypač tarp pakrantės miestų ir vidaus regionų bei miestų ir kaimo.
2. Pasaulinės tiekimo grandinės drabužių pramonėje
Kontekstas
Tokie produktai kaip marškinėliai, sportbačiai ir džinsai dažnai gaminami per tiekimo grandines, pasiskirsčiusias keliose šalyse, su gamyba, koncentruota ten, kur darbo sąnaudos mažesnės.
Stebėti rezultatai
Globalizacijos šalininkai sako, kad tiekimo grandinės kuria darbo vietas besivystančiose šalyse, kelia pajamas virš vietinių alternatyvų ir padeda industrializuotis.
Tebevykstantys iššūkiai
Kritikai teigia, kad darbuotojai gauna labai mažus atlyginimus, dirba ilgas valandas ir patiria saugumo rizikų, o didžiausia vertė tenka prekių ženklams turtingose šalyse.
3. Gamybos nuosmukis ir „atsiliekantys“ regionai turtingose šalyse
Kontekstas
Kai kurios didelių pajamų šalys patyrė gamybos darbo vietų praradimą, kai gamyba persikėlė į užsienį, o kai kurie regionai, priklausę nuo pramonės, išgyveno ekonominį nuosmukį.
Stebėti rezultatai
Globalizacijos šalininkai teigia, kad pigesnis importas padidino vartotojų perkamąją galią, o ekonomika persiorientavo į didesnės vertės paslaugas.
Tebevykstantys iššūkiai
Kritikai teigia, kad darbo vietų praradimai koncentravosi tam tikruose regionuose ir bendruomenėse, kurios ilgai neatsigavo, didindamos regioninę nelygybę.
4. Indijos ekonomikos liberalizavimas po 1991 m.
Kontekstas
1991 m. Indija susidūrė su sunkia mokėjimų balanso krize ir įvedė didelės ekonominės reformas: mažino prekybos barjerus, atvėrė užsienio investicijoms ir mažino valstybinę kontrolę.
Stebėti rezultatai
Šalininkai teigia, kad reformos paskatino spartų augimą, ypač IT paslaugų sektoriuje, ir prisidėjo prie skurdo mažėjimo.
Tebevykstantys iššūkiai
Kritikai sako, kad nauda buvo netolygi: nelygybė išaugo, o didelė dalis gyventojų liko dirbti neformaliame sektoriuje ir žemės ūkyje.
5. Rytų Europa po komunizmo žlugimo
Kontekstas
Po komunistinių režimų žlugimo daugelis Rytų Europos šalių sparčiai atvėrė savo ekonomikas, privatizavo pramonę ir buvo integruotos į pasaulį, daugelis taip pat prisijungė prie Europos Sąjungos.
Stebėti rezultatai
Tai palaikantys teigia, kad laikui bėgant šios šalys stebėtinai kėlė pajamas ir konvergavo su Vakarų Europos gyvenimo lygiu.
Tebevykstantys iššūkiai
Kritikai pabrėžia, kad pereinamasis laikotarpis buvo skausmingas: nedarbas, socialinės apsaugos spragos ir emigracija paliko kai kuriuos regionus atsilikusius.
5Papildoma literatūra ir kiti šaltiniai
Literatūra
- Eamonn Butler – Adam Smith: A Primer
- Eamonn Butler – An Introduction to Capitalism
- Ha-Joon Chang – Kicking Away the Ladder
- Ha-Joon Chang – Bad Samaritans: The Myth of Free Trade and the Secret History of Capitalism
- Joseph Stiglitz – Globalization and Its Discontents
- Douglas Irwin – Free Trade Under Fire
- Douglas Irwin – Clashing over Commerce
- Angus Deaton – The Great Escape: Health, Wealth, and the Origins of Inequality
- Dani Rodrik – The Globalization Paradox
- Dani Rodrik – Straight Talk on Trade
6Bibliografija
Šaltiniai
- Bhagwati, J. (2004). In Defense of Globalization. Oxford University Press.
- Milanović, B. (2016). Global Inequality: A New Approach for the Age of Globalization. Harvard University Press.
- Stiglitz, J. (2002). Globalization and Its Discontents. W. W. Norton.
- Roser, M. ir Hasell, J. (2021). Global extreme poverty. Our World in Data.
- World Inequality Lab (2022). World Inequality Report 2022.
- Heritage Foundation (2017). Index of Economic Freedom.