Ar turėdami pakankamai pinigų galime nusipirkti viską?
„Vertė, kurią asmens pasiekimai ar gebėjimai turi jo bendražygiams, nebūtinai susijusi su jo nustatoma vertybe šia prasme. Asmens įgimti ir įgyti gabumai akivaizdžiai turi vertę jo bendražygiams, kuri nepriklauso nuo jo nuopelnų už tai, kad juos turi. Žmogus mažai ką gali padaryti, kad pakeistų faktą, jog jo ypatingi talentai yra labai paplitę arba itin reti. Geras protas ar gražus balsas, gražus veidas ar įgudus rankų darbas, greitas mąstymas ar patraukli asmenybė didžiąja dalimi nepriklauso nuo žmogaus pastangų, kaip ir jo turėtos galimybės ar patirtis. Visais šiais atvejais vertė, kurią asmens sugebėjimai ar paslaugos turi mums ir už kurią jis yra atlyginamas, turi mažai ką bendra su tuo, ką galime vadinti moraline nuopelne ar pelnyta nauda.“
Friedrich Hayek, „Laisvės konstitucija“ (1960)
„Kai ateis laikas pakarti kapitalistus, jie varžysis tarpusavyje dėl virvės sutarties.“
(Klaidingai) priskiriama Vladimirui Leninui
„Soylent Green yra žmonės!“
iš mokslinės fantastikos filmo „Soylent Green“, 1973
1Įvadas
1.1. Kokia yra problema?
Šiuolaikinės visuomenės labai pasikliauja rinkomis, siekdamos organizuoti ekonominę veiklą. Rinkose prekės ir paslaugos mainomos, o kainos veikia kaip signalai apie vertę, trūkumą ir paklausą. Daugelyje gyvenimo sričių ši sistema pasirodė esanti nepaprastai veiksminga. Tačiau laikui bėgant ekonominės sistemos mechanizmai išsiplėtė toli už tradicinių ekonominių prekių ribų ir dabar apima sritis, kurias anksčiau reguliavo socialinės normos, moralinės vertybės ar visuomeninė atsakomybė.
Pagrindinė šioje temoje nagrinėjama problema yra tai, ar turėtų būti ribojama tai, ką galima pirkti ir parduoti, net jei asmenys yra pasirengę mokėti, o kiti – parduoti. Šis klausimas yra ne tik ekonominis, bet ir etinis bei politinis: ar yra prekių, paslaugų ar žmogiškosios veiklos, kurios neturėtų būti traktuojamos kaip prekės, nepriklausomai nuo kainos?
Ši diskusija verčia abejoti prielaida, kad rinkos visada yra neutralios priemonės, ir klausia, ar pirkimo ir pardavimo veiksmas kartais gali pakeisti keičiamų dalykų prasmę, vertę ar socialinę funkciją.
1.2. Kokios pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai?
Norint suprasti šią diskusiją, reikia paprastai paaiškinti keletą pagrindinių sąvokų:
Rinka
Sistema, kurioje pirkėjai ir pardavėjai keičiasi prekėmis ar paslaugomis, paprastai naudodami pinigus kaip mainų priemonę.
Komodifikacija
Procesas, kurio metu prekės, paslaugos ar veikla, kurios anksčiau nebuvo prekiaujamos rinkose, tampa rinkos objektais.
Kaina
Pinigų suma, reikalinga prekei ar paslaugai įsigyti. Kaina atspindi pasiūlą ir paklausą, bet nebūtinai atspindi moralinę ar socialinę vertę.
Viešosios gėrybės
Prekės ar paslaugos, kurios paprastai teikiamos kolektyviai, nes rinka gali nesugebėti jų teikti nei teisingai, nei efektyviai (pvz., pagrindinis išsilavinimas, visuomenės saugumas).
Vertė
Kažko svarba ar vertingumas. Vertė gali būti ekonominė, socialinė, kultūrinė ar moralinė ir ne visada išreiškiama pinigine išraiška.
Moralinės rinkų ribos
Idėja, kad rinkos neturėtų veikti tam tikrose gyvenimo srityse, nes tai gali sukelti žalą, neteisybę ar moralinę žalą.
Šios sąvokos padeda atskirti tai, ką rinkos gali daryti, ir tai, ką jos turėtų daryti.
1.3. Kodėl tai dabar yra aktualu ir svarbu?
Rinkos logikos plitimas
Rinkos ribų klausimas pastaraisiais dešimtmečiais tapo vis aktualesnis ir svarbesnis. Šią diskusiją sustiprino keli pokyčiai:
Rinkos logikos plitimas į tokias sritis kaip sveikatos priežiūra, švietimas, asmens duomenys, aplinkos ištekliai ir netgi su žmogaus kūnu susijusios paslaugos.
Didėjanti nelygybė
Didėjanti nelygybė, o tai reiškia, kad galimybė sumokėti vis labiau lemia prieigą prie būtiniausių prekių ir galimybių.
Technologiniai pokyčiai
Technologiniai pokyčiai, ypač skaitmeninės platformos, kurios leidžia atsirasti naujoms mainų formoms, kurios anksčiau buvo neįmanomos arba socialiai nepriimtinos.
Privatizacija ir dereguliavimas
Privatizacija ir dereguliavimas, dėl kurių atsakomybė perkeliama iš viešųjų institucijų į privačias rinkas.
Dėl to visuomenė susiduria su sudėtingais klausimais: ar galimybė gauti gyvybiškai svarbią sveikatos priežiūrą turėtų priklausyti nuo mokėjimo galimybių? Ar asmens duomenys turėtų būti perkami ir parduodami? Ar finansinės paskatos turėtų būti naudojamos siekiant paveikti elgesį jautriose socialinėse srityse? Dėl šių klausimų ši tema yra ypač aktuali jauniems piliečiams, besimokantiems dalyvauti demokratiniame sprendimų priėmime.
1.4. Kokios yra pagrindinės prieštaravimų ir dilemų sritys?
Pasirinkimo laisvė prieš socialines pasekmes
Laisvosios rinkos šalininkai teigia, kad savanoriškas mainas gerbia asmens laisvę. Kritikai atsako, kad individualūs pasirinkimai gali sukelti žalingas kolektyvines pasekmes.
Efektyvumas prieš teisingumą
Ekonominė sistema gali efektyviai paskirstyti išteklius, tačiau efektyvumas negarantuoja teisingumo ar lygių galimybių.
Neutrali priemonė prieš moralinę jėgą
Vieni rinką laiko neutraliu mechanizmu, kiti teigia, kad rinka formuoja socialines normas ir vertybes.
Kaina prieš orumą
Tam tikrų prekių ar veiksmų įkainojimas gali pakenkti žmogaus orumui ar socialiniam pasitikėjimui.
Šioms dilemoms nėra paprastų atsakymų, todėl jos ypač tinka struktūruotai diskusijai.
1.5. Kas dalyvauja ir kam tai daro įtaką / pagrindiniai suinteresuotieji subjektai / veikėjai?
Rinkos plėtros pasekmės daro įtaką įvairiems veikėjams:
Vartotojai
Vartotojai, kurių pasirinkimus lemia pajamos, prieiga ir informacija.
Pažeidžiamos grupės
Pažeidžiamos grupės, kurios gali susidurti su išnaudojimu ar atskirtimi, kai pagrindinės gėrybės tampa rinkos objektu.
Įmonės
Įmonės, kurios reaguoja į paskatas ir pelno galimybes.
Visa visuomenė
Visa visuomenė, nes bendros vertybės ir socialinė sanglauda priklauso nuo to, kaip veikia rinkos.
Vyriausybės ir reguliavimo institucijos
Vyriausybės ir reguliavimo institucijos, atsakingos už teisinių ir etinių ribų nustatymą.
Supratimas apie šiuos suinteresuotuosius subjektus parodo, kad problema peržengia atskirų sandorių ribas ir liečia kolektyvinę atsakomybę.