Ar robotai ir dirbtinis intelektas atims iš žmonių darbo vietas?
„Eikime išradinėti rytojaus dieną, užuot nerimavę dėl to, kas įvyko vakar.“
Steve’as Jobsas
„Technologijos yra naudingas tarnas, bet pavojingas šeimininkas.“
Christianas Lous Lange
„Tikroji problema yra ne tai, ar mašinos mąsto, o tai, ar žmonės mąsto.“
B. F. Skinneris
1Įvadas
1.1. Kokia yra problema?
Diskusijos dėl to, ar robotai ir dirbtinis intelektas išstums darbo vietas, kyla iš esminio nesutarimo dėl technologinių pokyčių, kurie sparčiai keičia darbo rinkas visame pasaulyje, pobūdžio ir būsimos krypties. Pagrindinis klausimas yra ne tik tai, ar išnyks kai kurios darbo vietos, bet ir tai, ar spartus dirbtinio intelekto vystymasis atitinka ankstesnių technologinių revoliucijų modelį, kai naujos technologijos pakeisdavo žmonių darbo būdus, tačiau nepanaikindavo poreikio dirbti. Kita vertus, gali būti, kad tai yra iš esmės naujas reiškinys, dėl kurio žmogaus darbas tam tikrose srityse taps nebereikalingas.
Šiuo klausimu galima išskirti du pagrindinius požiūrius. Vieni teigia, kad dirbtinis intelektas galiausiai pakeis didelę dalį žmonių atliekamo darbo. Pavyzdžiui, futuristas Adamas Dorras (Adam Dorr) teigia, kad dėl spartaus ir sunkiai sustabdomo technologijų vystymosi per artimiausius du dešimtmečius dirbtinis intelektas ir robotai gali pakeisti beveik visą žmonių darbą (Carroll).
Panašias mintis išsako ir tokie technologijų lyderiai kaip „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas. Jo teigimu, dirbtinis intelektas gali padaryti žmogaus žinias plačiai prieinamas ir sumažinti žmonių darbuotojų poreikį daugelyje sričių. Gatesas šį laikotarpį apibūdina kaip naują „nemokamo intelekto“ erą (Huddlestone Jr.). Šio požiūrio šalininkai mano, kad dabartinė dirbtinio intelekto revoliucija skiriasi nuo ankstesnių technologinių pokyčių, nes dirbtinis intelektas gali atkartoti ne tik fizinį darbą, bet ir kognityvinius bei sprendimų priėmimo gebėjimus. Būtent šios savybės, kurių ankstesnės technologijos neturėjo, gali lemti precedento neturinčius darbo rinkos pokyčius.
Tokias nuotaikas atspindi ir visuomenės apklausos. „Pew Research“ tyrimas parodė, kad 64 % amerikiečių mano, jog dėl dirbtinio intelekto per artimiausius 20 metų sumažės darbo vietų skaičius, o 52 % darbuotojų nerimauja dėl jo poveikio jų darbui (Gaines Buchler). Dorras taip pat teigia, kad tinkamai valdoma dirbtinio intelekto revoliucija galėtų sukurti „supergausos“ (angl. superabundance) visuomenę ir išlaisvinti žmoniją nuo daugelio ekonominių apribojimų. Tačiau netinkamai valdoma ji gali padidinti nelygybę ir sustiprinti ekonominės galios koncentraciją siaurų interesų grupių rankose (Carroll).
Šio požiūrio šalininkai taip pat remiasi ekonominiais tyrimais. Vienas neseniai atliktas tyrimas parodė, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose technologijos sunaikina daugiau darbo vietų, nei jų sukuria (Autor et al.). MIT ekonomistas Davidas Autoras pažymi, kad nuo 1980 m. automatizavimo panaikintų darbo vietų skaičiaus visiškai nekompensavo naujai sukurtos darbo vietos. Jo nuomone, dirbtinis intelektas gali pakeisti darbo rinką ir aukštesnės kvalifikacijos profesijose, tačiau didžiausią riziką patiria žemos kvalifikacijos darbuotojai. Autoras pabrėžia, kad technologijos, kurios yra tik galingesnės už žmogų, dažniausiai didina produktyvumą, o technologijos, kurios tampa ir galingesnės, ir protingesnės už žmogų, gali tiesiogiai pakeisti dalį darbo jėgos (Jen).
Antrajai grupei priklauso mokslininkai, darbo rinkos ekspertai ir praktikai, kurie mano, kad dirbtinio intelekto revoliucija greičiau pakeis tai, kaip dirbame, o ne visiškai panaikins darbą. Tokie mąstytojai kaip Brandonas Marsico (Brandon Marsico) ir Ritu Agarwal (Ritu Agarwal) pabrėžia, kad į dirbtinį intelektą reikėtų žvelgti kaip į priemonę, papildančią ir stiprinančią žmogaus gebėjimus (Marsico; Gaines Buchler). Šiam požiūriui atstovaujantys ekspertai neneigia, kad dirbtinis intelektas kai kuriose srityse pakeis žmones, ypač ten, kur atliekamos rutinės ir lengvai automatizuojamos užduotys. Tačiau, jų nuomone, tokios žmogaus savybės kaip kūrybiškumas, empatija, konteksto supratimas ir etiškas sprendimų priėmimas užtikrins, kad žmonės išliks nepakeičiami daugelyje veiklų. Be to, Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad dirbtinis intelektas gali panaikinti apie 85 mln. darbo vietų visame pasaulyje, tačiau kartu sukurti apie 97 mln. naujų darbo vietų (Pasaulio ekonomikos forumas).
Viena neseniai atlikta analizė rodo, kad iki 2035 m. darbo vietų, susijusių su pagrindinėmis dirbtinio intelekto veiklomis, skaičius gali išaugti iki 3,9 mln. Prognozuojama, kad tuo metu net 9,7 mln. žmonių dirbs su dirbtinio intelekto technologijomis susijusiose pareigose. Analizės autoriai teigia, kad dirbtinis intelektas nepakeis žmonių, tačiau žmonės, turintys dirbtinio intelekto įgūdžių, pakeis tuos, kurie tokių įgūdžių neturi (Lakhani). Be to, Harvardo verslo mokyklos profesoriaus Suraj Srinivasan tyrimai rodo, kad mažėja rutininių užduočių reikalaujančių darbo vietų paklausa, o didėja su dirbtiniu intelektu dirbančių, analitinių ir kūrybinių profesijų poreikis (Srinivasan). Tai leidžia teigti, kad šiuo metu vyksta darbo rinkos transformacija, o ne visiškas darbo panaikinimas. Šios pozicijos šalininkai taip pat pabrėžia, kad kiekviena technologinė revoliucija sukeldavo nerimą dėl užimtumo ateities, tačiau ilgainiui žmonės prisitaikydavo prie naujų technologijų. Nors kai kurios profesijos išnykdavo, kartu atsirasdavo naujų darbo vietų ir galimybių, ypač tiems, kurie buvo pasirengę mokytis naujų įgūdžių ir prisitaikyti prie besikeičiančių poreikių.
Apibendrinant galima teigti, kad pagrindinę šios diskusijos įtampą kuria dvi skirtingos ateities vizijos. Pirmoji remiasi pakeitimo modeliu, pagal kurį didelę dalį žmonių darbo perims dirbtinis intelektas ir robotai. Antroji remiasi papildymo modeliu, pagal kurį dirbtinis intelektas pirmiausia veikia kaip žmogaus darbo stiprintojas – automatizuodamas tam tikras funkcijas, bet kartu didindamas unikalių žmogaus gebėjimų svarbą ir kurdamas naujas žmonių bei dirbtinio intelekto bendradarbiavimo formas.
Kuri iš šių vizijų pasirodys esanti tikslesnė, priklausys nuo kelių tarpusavyje susijusių veiksnių: dirbtinio intelekto gebėjimų plėtros, jo diegimo greičio, ekonominių pokyčių ir visuomenės reakcijos. Tai reiškia, kad ateitį lems ne vien technologinė pažanga, bet ir vyriausybių bei tarptautinių institucijų sprendimai, darbo rinkos prisitaikymas, švietimo sistemų gebėjimas rengti naujiems poreikiams ir pačių žmonių pasirengimas mokytis bei prisitaikyti prie pokyčių.
1.2. Kokios pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai?
Darbas
Tai žmogaus veikla, susijusi su pastangomis, paprastai atliekama siekiant ekonominio atlygio arba socialinio indėlio.
Dirbtinis intelektas
Tai mašininė sistema, kuri, siekdama aiškių ar numanomų tikslų, iš gaunamų įvesties duomenų numato, kaip generuoti rezultatus, pavyzdžiui, prognozes, turinį, rekomendacijas ar sprendimus, galinčius paveikti fizinę ar virtualią aplinką. Skirtingos dirbtinio intelekto sistemos skiriasi savo savarankiškumo ir prisitaikymo po įdiegimo lygiu. (OECD AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS)
Robotai
Tai mašinos, galinčios atlikti fizines užduotis. Žmonės gali juos tiesiogiai valdyti arba jie turi tam tikrų gebėjimų veikti patys, tačiau iki mokslinėje fantastikoje matytų savarankiškų protingų mašinų dar toli. Žodį "robotas" sukūrė čekų rašytojas Karelas Čapekas 1920 m. pjesėje "Rossum's Universal Robots" ir jis kilęs iš čekų kalbos žodžio robota, reiškiančio "sunkų darbą" arba "tarnystę". (The New Scientist)
Automatizavimas
Tai technologijų naudojimas užduotims atlikti su ribotu žmogaus įsikišimu arba be jo; diskusijose apie darbo vietas paprastai kalbama apie pasikartojančių ar rutininių užduočių pakeitimą mašinomis ar programine įranga. (EBPO Automatizavimo veiksniai ir poveikis)
Darbo rinkos transformacija
Tai dideli pokyčiai, susiję su tuo, kaip organizuojamas darbas, kokios darbo vietos egzistuoja ir kokių įgūdžių darbuotojams reikia, kuriuos paprastai lemia tokios jėgos kaip technologijos, automatizavimas, skaitmeninimas, demografiniai pokyčiai ir ekologinis perėjimas. (Pasaulio ekonomikos forumo ataskaita "Darbo vietų ateitis")
Darbo vietų perkėlimas
Reiškia darbo vietų sumažėjimą arba praradimą dėl technologinio automatizavimo.
Darbo vietų didinimas
Tai technologijos, padedančios darbuotojams efektyviau arba greičiau atlikti užduotis, tačiau visiškai jų nepakeičiančios.
Rutininės užduotys
Tai pasikartojančios, taisyklėmis pagrįstos užduotys, kurias lengviau automatizuoti mašinoms. (Arntz)
Nerutininės užduotys
Tai veikla, reikalaujanti vertinimo, kūrybiškumo, problemų sprendimo ar tarpasmeninių įgūdžių, kurią paprastai sunkiau automatizuoti.
Žmogaus įsikišimas
Tai tiesioginis žmonių dalyvavimas nustatant, stebint, taisant ar sprendžiant, ką daro technologija.
Ekonominė nelygybė
Tai netolygus pajamų, turto ir galimybių pasiskirstymas visuomenėje.
Darbo vietų kūrimas
Tai dėl technologinių ar ekonominių pokyčių atsirandančios naujos užimtumo galimybės.
Prognozių neapibrėžtumas
Tai mastas, kuriuo negalima patikimai žinoti ar numatyti būsimų rezultatų.
Baltųjų apykaklių darbuotojai
Tai biure dirbantys darbuotojai, dirbantys darbą, kuriam reikia daugiau protinių nei fizinių pastangų. (Kembridžo žodynas)
2Kontekstas
2.1. Istorinė apžvalga
- XIX a. pradžia
Luditų judėjimas
Istorija rodo, kad baimė, jog technologijos gali pakeisti žmogaus darbą, nėra nauja. Ji siekia bent jau pramonės revoliucijos laikus. Vienas žinomiausių pavyzdžių – XIX a. pradžioje kilęs luditų judėjimas. Luditai naikino audimo stakles, nes baiminosi, kad naujos technologijos sukels masinį tekstilės darbuotojų nedarbą ir darbo vietų nykimą. Trumpuoju laikotarpiu šios baimės iš dalies pasitvirtino, tačiau ilgainiui prarastas darbo vietas ir spaudimą darbo užmokesčiui kompensavo naujos darbo vietos fabrikuose bei besikuriančiose pramonės šakose. (Hu)
- Pramonės revoliucijos pradžia
Žemės ūkio darbuotojų perėjimas į fabrikus
Ankstyvuoju pramonės revoliucijos laikotarpiu daugelis žemės ūkio darbuotojų buvo priversti persikelti dirbti į fabrikus, nes mašinos pamažu pakeitė tradicinį žemės ūkį ir ankstyvąją gamybą. Tai sukėlė laikiną nedarbą, tačiau kartu atsirado naujų profesijų, pavyzdžiui, mechanikų, mašinų prižiūrėtojų ir metalo apdirbimo specialistų. (Pramonės revoliucijos etapai) Ilgainiui šie pokyčiai prisidėjo prie bendro gyvenimo lygio augimo.
- XX a.
Automatizavimas ir kompiuterizacija
Žvelgiant į XX a. automatizavimo pamokas, matyti panašus modelis. Surinkimo linijos, o vėliau ir kompiuteriai panaikino milijonus darbo vietų gamyboje ir administraciniame darbe. Tačiau kartu jie prisidėjo prie naujų darbo vietų kūrimo paslaugų ir technologijų sektoriuose.
- XXI a.
Dirbtinio intelekto revoliucija
Šiuose istoriniuose pavyzdžiuose galima pastebėti pasikartojantį dėsningumą: naujos technologijos pakeisdavo rutinines fizines ir kognityvines užduotis, tačiau kartu sukurdavo poreikį naujiems įgūdžiams, pavyzdžiui, mechanikos, elektrotechnikos ar kompiuterijos srityse. Kai kurie ekspertai teigia, kad panašus procesas vyksta ir dirbtinio intelekto revoliucijos metu – dalis darbuotojų bus pakeisti, tačiau atsiras naujų darbo vietų, kurioms reikės kitokių gebėjimų. Kiti šį požiūrį laiko pernelyg supaprastintu ir deterministiniu. Jų nuomone, dirbtinio intelekto revoliucija yra iš esmės kitokia, nes ji gali paveikti ne tik rutinines ar lengvai automatizuojamas užduotis, bet ir dalį aukštesnės kvalifikacijos profesijų.
2.2 Pasaulinis kontekstas
Dirbtinio intelekto poveikis darbo rinkai
Tarptautinės darbo organizacijos generalinis direktorius Gilbertas F. Houngbo teigia, kad dirbtinis intelektas darys reikšmingą poveikį darbo rinkai ir visame pasaulyje automatizavimo rizika gali paliesti apie 75 mln. darbo vietų. Be to, beveik du trečdalius šių darbo vietų (48 mln.) užima moterys. Taip yra todėl, kad daugiau moterų dirba administracinėse ir tarnautojų pareigose, kurioms dirbtinis intelektas, tikėtina, turės didžiausią poveikį. Šių darbuotojų kasdienės užduotys gali reikšmingai keistis. Tačiau vietoj visiško darbo vietų praradimo dirbtinis intelektas didesnį poveikį gali turėti tiems, kurie išsaugos savo darbo vietas, nes keisis jų kasdienės pareigos ir atliekamos užduotys. Tarptautinės darbo organizacijos tyrimų duomenimis, dirbtinis intelektas gali paveikti apie 13 % pasaulinio užimtumo, arba maždaug 427 mln. darbo vietų visame pasaulyje. Houngbo taip pat pažymi, kad yra daug užduočių, kurių dirbtinis intelektas negali pakeisti arba kurias automatizuoti būtų ekonomiškai nenaudinga. Daugelis tokių darbų, pavyzdžiui, skubiosios medicinos pagalbos specialistų ar maisto ruošimo darbuotojų, buvo pripažinti ypač svarbiais COVID-19 pandemijos metu. (Houngbo)
Nuo rutininių užduočių iki baltųjų apykaklių profesijų
Viena iš didžiausią susirūpinimą keliančių tendencijų yra ta, kad dirbtinis intelektas nebeapsiriboja vien rutininių fizinių užduočių automatizavimu – jis vis dažniau daro įtaką ir baltųjų apykaklių profesijoms. Dabar dirbtinio intelekto sistemos gali atlikti tokias užduotis kaip programavimas, duomenų analizė, klientų aptarnavimas ir net kūrybinis darbas. Tai reikšmingas poslinkis nuo ankstesnių automatizavimo bangų, kurios daugiausia buvo nukreiptos į žemos kvalifikacijos ar pasikartojančias užduotis. Todėl ištisi sektoriai, įskaitant finansų, teisės, rinkodaros ir programinės įrangos kūrimo sritis, pradeda patirti pokyčius, o tai rodo, kad nė viena darbo kategorija nėra visiškai apsaugota.
Darbo vaidmenų transformacija
Užuot iš karto pakeitęs visas darbo vietas, dirbtinis intelektas dažnai automatizuoja konkrečias užduotis, palaipsniui keisdamas darbo vaidmenis ir mažindamas žmonių darbo poreikį. Darbo rinkos duomenys rodo, kad mažėja rutininių užduočių paklausa, o didėja su dirbtiniu intelektu susijusių ir aukštesnio lygio įgūdžių poreikis. Tai lemia struktūrinius darbo rinkos pokyčius: mažėja pradinio lygio pareigybių, didėja pažangių įgūdžių paklausa ir plečiasi atotrūkis tarp tų, kurie geba dirbti su dirbtiniu intelektu, ir tų, kurie tokių gebėjimų neturi. Ilgainiui šis procesas gali lemti dalinį darbo vietų pakeitimą, kuris perauga į didesnio masto darbo vietų praradimą.
Žmogiškieji gebėjimai ir atsparios profesijos
„Forbes“ atliktas „AI-Resistant Careers Index“ tyrimas atskleidžia, kaip keičiasi darbo vietų saugumas dirbtinio intelekto amžiuje. Jame teigiama, kad nors dirbtinis intelektas ir toliau automatizuos rutinines užduotis ir pakeis daugelį profesijų, vaidmenis, pagrįstus žmogiškuoju vertinimu, emociniu intelektu ir atskaitomybe, struktūriškai sunku pakeisti. Tobulėjant automatizacijai, šios profesijos rodo, kad gebėjimas veikti spaudimo sąlygomis, atsakomybė už rezultatus ir niuansuotas sprendimų priėmimas tampa vis vertingesni, o ne mažiau svarbūs. (Castrillon)
Galimos politikos priemonės
Kai kurie ekspertai, pavyzdžiui, Antonas Korinekas iš Virdžinijos universiteto ir Josephas Stiglitzas iš Kolumbijos universiteto, teigia, kad siekiant sulėtinti procesą, kai dirbtinis intelektas pakeičia žmones darbo rinkoje, mokesčių politika galėtų nukreipti investicijas į technologijas, kurios padeda darbuotojams geriau atlikti savo darbą, o ne juos pakeičia. (Porter)
2.3. Europos kontekstas
Europos požiūris į dirbtinį intelektą
Specialioji Eurobarometro ataskaita "Dirbtinis intelektas ir darbo ateitis" rodo, kad europiečiai skaitmenines technologijas, įskaitant dirbtinį intelektą, apskritai vertina teigiamai. Jie pripažįsta jų naudą, tačiau taip pat reiškia susirūpinimą dėl rizikos ir būtinybės jas kruopščiai valdyti. Manoma, kad skaitmeninės technologijos dažniausiai daro teigiamą poveikį įvairioms sritims, nors nuo 2017 m. optimizmas sumažėjo. 66 proc. dirbančių europiečių mano, kad dirbtinis intelektas ir skaitmeninės technologijos daro teigiamą poveikį jų darbui. Teigiamą poveikį ekonomikai, gyvenimo kokybei ir socialinėms išmokoms įžvelgia 62 proc. respondentų. 56 % mano, kad šios technologijos naudingos visuomenei. Teigiamo poveikio suvokimas nuo 2017 m. sumažėjo 13 procentinių punktų ekonomikos atžvilgiu, 8 procentiniais punktais - visuomenės atžvilgiu ir 5 procentiniais punktais - gyvenimo kokybės atžvilgiu. Optimistiškiau nusiteikę jaunesni, aukštesnio išsilavinimo, geriau finansiškai apsirūpinę ir šiuo metu dirbantys respondentai. (Eurobarometras)
Darbuotojų apsauga ir dalyvavimas
Dauguma respondentų pritaria dirbtinio intelekto rizikos ir naudos valdymo darbo vietose taisyklėms. 82 proc. teikia pirmenybę darbuotojų privatumo apsaugai. 77 proc. pasisako už darbuotojų ir jų atstovų įtraukimą į technologijų kūrimą. 74 % nori uždrausti visiškai automatizuotą sprendimų priėmimą. 72 % pritaria automatizuotos darbuotojų stebėsenos ribojimui. (Eurobarometras)
Skaitmeniniai įgūdžiai ir pasitikėjimas
Dauguma europiečių mano, kad yra pakankamai įgudę naudotis skaitmeninėmis technologijomis, tačiau jų pasitikėjimas skiriasi priklausomai nuo demografinės padėties. 70 proc. respondentų jaučiasi įgudę naudotis naujausiomis skaitmeninėmis technologijomis kasdieniame gyvenime. 75 proc. dirbančių respondentų mano, kad turi pakankamai įgūdžių savo darbui. Pasitikėjimas yra didesnis tarp jaunesnių, aukštesnio išsilavinimo ir finansiškai stabilių asmenų. Tokiose šalyse kaip Danija, Suomija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai ir Švedija pasitikėjimas yra didesnis, o Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje - mažesnis. (Eurobarometras)
Nauda, produktyvumas ir nerimas dėl darbo vietų
Dauguma teigiamai vertina dirbtinį intelektą ir robotus, tačiau nerimauja dėl jų poveikio užimtumui. 62 proc. mano, kad dirbtinis intelektas ir robotai yra naudingi visuomenei. 84 % mano, kad šias technologijas reikia kruopščiai valdyti. 48 % pritaria platesniam jų naudojimui ne darbo vietose; 43 % tam nepritaria. 73 % sutinka, kad dirbtinis intelektas didina užduočių atlikimo spartą; 66 % mano, kad jis būtinas nuobodiems ir (arba) pasikartojantiems darbams. 53 % respondentų mano, kad dirbtinis intelektas gali priimti tikslius sprendimus. 66 % mano, kad dėl dirbtinio intelekto ir robotų daugiau darbo vietų bus prarasta nei sukurta; nuo 2017 m. šis susirūpinimas sumažėjo 8 procentiniais punktais. 61 % mano, kad dirbtinis intelektas neigiamai veikia kolegų bendravimą. (Eurobarometras)
Apskritai europiečiai skaitmenines technologijas, įskaitant dirbtinį intelektą, vertina teigiamai, pripažindami jų naudą, bet taip pat išreikšdami susirūpinimą dėl rizikos ir būtinybės jas kruopščiai valdyti.
Darbuotojų teisės ir Europos politika
ETUC pirmininkė Esther Lynch paragino ES imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad dirbtinio intelekto nauda būtų dalijamasi ne tik valdybų posėdžių salėse, bet ir didinant investicijas į mūsų įmones, darbuotojus ir viešąsias paslaugas. Pasak E. Lynch, ETUC ragina priimti teisės aktus, kurie būtų Kokybiškų darbo vietų akto dalis ir užtikrintų, kad dirbtinis intelektas darbo vietose būtų diegiamas gerbiant darbuotojų teises ir remiantis žmogaus kontrolės principu. Ji taip pat ragina vykdyti tvirtesnę Europos pramonės politiką, paremtą investicijomis ir aiškiomis socialinėmis sąlygomis, siekiant užtikrinti, kad technologiniai pokyčiai apsaugotų darbo vietas, remtų perkvalifikavimą ir kurtų naujas kokybiškas darbo vietas. Galiausiai joje pažymima, kad dėl dirbtinio intelekto padidėjęs produktyvumas turėtų būti naudojamas naujoms kokybiškoms darbo vietoms kurti sektoriuose, kuriuose trūksta darbo jėgos, įskaitant priežiūros, sveikatos apsaugos, švietimo, viešųjų paslaugų ir visuomeninio transliavimo sektorius. (ETUC)
2.4. Pagrindiniai prieštaravimai ir dilemos
Darbo vietų panaikinimas ar žmogaus darbo stiprinimas?
Pirmoji ir svarbiausia įtampa kyla dėl to, ar dirbtinis intelektas panaikins didžiąją dalį žmonių darbo vietų, ar tik padidins žmonių darbo apimtis. Tokie ekspertai kaip Adamas Dorras teigia, kad per 20 metų dėl dirbtinio intelekto "praktiškai visas žmonių darbas taps nebereikalingas". (Carroll) Billas Gatesas priduria, kad dėl to, jog įžengiame į "laisvojo intelekto erą", kuri lems "sparčią pažangą dirbtiniu intelektu paremtose technologijose, kurios bus prieinamos ir palies beveik kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą, pradedant geresniais vaistais ir diagnozėmis ir baigiant plačiai prieinamais dirbtinio intelekto korepetitoriais ir virtualiais asistentais". Iš esmės tai reiškia, kad net tokios profesijos kaip mokytojai ar gydytojai nėra visiškai apsaugoti nuo darbo rinkos trikdžių, kuriuos sukelia dirbtinis intelektas. (Huddleston Jr.) Savo knygoje "The Coming Wave" ("Ateinanti banga") "Microsoft" AI vadovas Mustafa Suleymanas rašo, kad dirbtinio intelekto priemonės tik laikinai padidins žmogaus intelektą, kurį laiką padarydamos mus protingesnius ir efektyvesnius. Pasak jo, tai sukels didžiulį ekonomikos augimą. Tačiau, kaip pabrėžia Sulaymanas, šios priemonės iš esmės pakeičia darbą. (Huddleston Jr.)
Priešingas požiūris teigia, kad dirbtinis intelektas nepakeis žmonių, bet vietoj to suteiks jiems supergalių. Kaip rodo Pasaulio ekonomikos forumo duomenys, dėl dirbtinio intelekto revoliucijos bus prarasta daug darbo vietų, tačiau bus sukurta daug naujų. Kai kurie ekspertai teigia, kad AI papildys, o ne pakeis žmones, ypač žinių darbe, kur AI negali atkartoti esminių žmogaus savybių, tokių kaip etinis mąstymas ar empatija.
Skirtingos išvados daromos todėl, kad vieni ekspertai AI traktuoja kaip kokybiškai naujas žinias, o kiti - kaip praeities dėsningumų, matomų atsiradus naujoms technologijoms ir sutrikdžius darbo rinką, tąsą.
Staigus sutrikimas ar lėtas perėjimas?
Antroji įtampa susijusi su pokyčių greičiu. Ar bus staigus sutrikimas, ar lėtas perėjimas? Nors kai kurios įmonės jau naudoja dirbtinį intelektą užduotims, kurias anksčiau atlikdavo žmonės, "Anthropic" generalinis direktorius Dario Amodei mano, kad dėl dirbtinio intelekto gali padidėti nedarbas, ypač tarp baltųjų apykaklių darbuotojų. Jo skaičiavimais, per vienerius-penkerius metus darbo gali netekti apie 20 proc. (Duffy) Gatesas teigia, kad dirbtinio intelekto revoliucija vyksta labai greitai, be aiškių ribų. (Huddlestone Jr.) Šio požiūrio oponentai tikisi laipsniškesnių pokyčių dėl organizacinių ir reguliavimo kliūčių. Jie taip pat atkreipia dėmesį į istorinius pavyzdžius, pavyzdžiui, elektrą, kuriai įsisavinti prireikė laiko, nes reikėjo permąstyti organizacines struktūras ir darbo procesus. Šis ginčas sukasi apie prognozių tikslumą, kai reikia atsižvelgti ne tik į žinomus veiksnius, darančius įtaką plėtrai, bet ir į žinomų nežinomųjų ir nežinomų nežinomųjų vaidmenį.
Užduočių pakeitimas ar profesijų išnykimas?
Trečioji įtampa susijusi su tuo, ar dirbtinis intelektas ir robotai pakeis tik kai kurias užduotis, ar ištisas profesijas. Kai kurie ekspertai teigia, kad dirbtinis intelektas pakeis tik dalį darbų, pavyzdžiui, duomenų apdorojimą ar kodavimą, o žmonės išliks būtini vertinimui, priežiūrai ir sudėtingų sprendimų priėmimui (Buchler). Šiam požiūriui prieštarauja pesimistiškesnė prognozė, teigianti, kad pastarojo meto technologinės tendencijos gali išstumti daugiau darbo vietų nei jų sukurti, ypač kai automatizavimas pereina į aukštesnės kvalifikacijos profesijas. (Autorius) Ar sulauksime laikų, kai žmonėms nebereikės dirbti, ar vis dėlto sulauksime eros, kai žmonės dirbs ranka rankon, stiprindami vienas kito savybes?
Žmogiškosios savybės: nepakeičiamos ar pakeičiamos?
Ketvirtoji įtampa susijusi su tuo, ar žmogiškosios savybės (kūrybiškumas, empatija, vertinimas) yra pakeičiamos. Kai kurie ekspertai teigia, kad, nepaisant sparčios dirbtinio intelekto pažangos, žmonės išlieka nepakeičiami, nes dirbtinis intelektas ir robotai neturi šių esminių žmogiškųjų savybių. (Marsico) Robopsichologijos profesorė Martina Mara teigia, kad robotams trūksta kontekstinio mąstymo, todėl jie negali pakeisti žmonių atliekant daugelį užduočių. Priešinga pusė teigia, kad žmogaus kompetencija tampa laisva ir įprasta, o dirbtinio intelekto sistemos jau gali atlikti tokias užduotis kaip kodavimas ir medicininė diagnostika. Tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad darbo rinkoje darbo vietos pasiskirstys į tas, kuriose žmogaus dalyvavimas išliks labai aktualus ir iš esmės nepakeičiamas, net jei žmonės dirbs kartu su dirbtinio intelekto sistemomis, ir į tas, kurias gali aplenkti dirbtinio intelekto sistemos. (Stahl)
Daugiau ar mažiau darbo vietų?
Penktoji įtampa yra ta, ar galiausiai dirbtinio intelekto vystymasis sukurs daugiau darbo vietų, nei jų sunaikins. Optimistiškai nusiteikęs Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja grynąją naudą, vertindamas, kad nors dirbtinis intelektas gali išstumti apie 85 mln. darbo vietų, jis taip pat gali sukurti apie 97 mln. naujų darbo vietų (Pasaulio ekonomikos forumas). Panašiai ir besiformuojančios karjeros analizėse pabrėžiamas naujų profesijų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto inžinierių, greitųjų inžinierių ir etikos specialistų, atsiradimas, o tai rodo, kad technologiniai pokyčiai kartu su trikdžiais sukuria ir naujų galimybių (BBC). Tačiau pesimistiškesnės perspektyvos kvestionuoja šį pasakojimą: Reuters cituojamuose pranešimuose teigiama, kad pastarojo meto technologinė pažanga gali būti lūžio taškas, kai automatizavimas sunaikina daugiau darbo vietų, nei jų sukuria (Reuters), o EBPO ir PwC tyrimuose apskaičiuota, kad 15-30 proc. darbo vietų išsivysčiusios ekonomikos šalyse gresia automatizavimo pavojus (Reuters). Visuomenės nuomonė taip pat atspindi šį susirūpinimą: Pew Research Center praneša, kad didelė dalis ekspertų tikisi didelio darbo vietų praradimo (Stahl). Šis nesutarimas išryškina svarbią analitinę problemą: dirbtinio intelekto poveikis labai priklauso nuo nagrinėjamo laikotarpio, nes trumpalaikiai trikdžiai gali egzistuoti kartu su ilgalaikiu darbo vietų kūrimu, o tai reiškia, kad tie patys įrodymai gali pagrįsti priešingas išvadas, priklausomai nuo to, kaip jie interpretuojami.
Masinė nelygybė ar bendra gerovė?
Šeštoji diskusijų apie dirbtinį intelektą įtampa susijusi su tuo, ar dėl jo atsiras masinė nelygybė, ar ateitis, kurioje bus bendra gerovė ir gausa. Viena vertus, yra rimtų nuogąstavimų dėl didėjančios nelygybės: futuristas Adamas Dorras įspėja, kad dirbtinis intelektas gali sutelkti turtą ir galią keleto žmonių rankose, sudarydamas sąlygas oligarchijai (Guardian), o Pew Research Center cituojami ekspertai baiminasi, kad nykstant darbo vietoms atsiras didelės bedarbių grupės (Stahl). Panašiai ir António Guterresas pabrėžia, kad reikalingos "apsaugos priemonės", užtikrinančios, jog dirbtinio intelekto vystymasis nepakenktų žmogaus veiksnumui ar demokratinei kontrolei (Carroll). Kita vertus, optimistiškesnė perspektyva pabrėžia gausos potencialą: Pats Dorras teigia, kad gerai valdomas dirbtinis intelektas galėtų įžengti į "superpertekliaus" erą (Carroll), o Elonas Muskas numato ateitį, kurioje darbas taps neprivalomas, o pajamos bus perskirstomos taikant tokius mechanizmus kaip visuotinės bazinės pajamos (Marks). Šį optimizmą patvirtina ir skaičiavimai, kad dirbtinis intelektas gali sukurti didžiulę ekonominę vertę - iki 15,7 trilijono JAV dolerių visame pasaulyje (Economist Impact). Ši priešpriša galiausiai atspindi normatyvinę dilemą: technologinė pažanga pati savaime nelemia socialinių rezultatų, nes jos teikiamos naudos paskirstymas priklauso nuo politinių sprendimų, galios struktūrų ir etinių pasirinkimų, kaip žinios taikomos visuomenėje.
Technologijos nulemia ar žmonės priima sprendimus?
Kita svarbi diskusijų problema yra susijusi su atsakomybe: ar darbo vietų mažėjimą pirmiausia lemia pats dirbtinis intelektas, ar žmonių sprendimai dėl to, kaip jis diegiamas? Viena vertus, technologijų nulemta perspektyva rodo, kad automatizavimas neišvengiamai pakeis žmogaus darbą, kaip teigia tokie futuristai kaip Adamas Dorras (Adam Dorr) ir kaip antai Mustafa Suleymanas (Mustafa Suleyman), kuris mano, kad dirbtinis intelektas iš esmės pakeičia darbo jėgą (Carroll; Huddleston Jr.). Kita vertus, į žmogų orientuota perspektyva kvestionuoja šį determinizmą: Ritu Agarwal teigia, kad atleidimų iš darbo negalima priskirti tik dirbtiniam intelektui, nes ekonominis spaudimas, prisitaikymas po pandemijos ir įmonių strategijos taip pat atlieka svarbų vaidmenį (Buchler). Panašiai, CNN pranešimuose teigiama, kad įmonės kartais gali naudoti dirbtinį intelektą kaip pateisinimą darbuotojų skaičiaus mažinimui, kurį lemia platesni verslo sumetimai (Duffy). Šis nesutarimas išryškina pagrindinę priežastingumo problemą: dirbtinio intelekto pažangos ir darbo vietų mažinimo koegzistencija nebūtinai reiškia, kad viena tiesiogiai lemia kitą.
Pasirengusi visuomenė ar nepakankamas pasirengimas?
Aštuntoji diskusijų įtampa yra ta, ar visuomenė yra tinkamai pasirengusi perėjimui prie dirbtinio intelekto valdomos darbo rinkos. Viena vertus, yra tvirtų įrodymų, kad dabartinės sistemos yra nepakankamos: Pew Research Center pateiktos išvados rodo, kad ekspertai iš esmės sutaria, jog švietimo sistemos netinkamai rengia darbuotojus būsimiems darbo poreikiams. (Stahl) Šį susirūpinimą sustiprina Rickas Smithas, kuris teigia, kad pradinio lygio darbo vietų - tradiciškai itin svarbių patirties įgijimui - mažėjimas kelia grėsmę būsimos kompetencijos ugdymui ir silpnina įgūdžių grandinę (Buchler). Kita vertus, optimistiškesnė perspektyva rodo, kad prisitaikyti įmanoma per perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, vis daugiau dėmesio skiriant AI raštingumui ir minčiai, kad "AI neatims jūsų darbo vietos, bet kas nors, naudojantis AI, tai padarys" (Buchler). Dėl to kyla politinė dilema: dirbtinio intelekto poveikis užimtumui priklauso ne tiek nuo pačios technologijos, kiek nuo to, kaip efektyviai institucijos reaguos į ją per švietimą ir mokymą.
Darbas ar gyvenimo prasmė?
Galiausiai, gilesnė ir filosofiškesnė diskusijų apie dirbtinį intelektą įtampa susijusi su prasmės ateitimi: jei dirbtinis intelektas pakeis didžiąją dalį žmonių darbo, kas suteiks žmonėms prasmės jausmą? Viena vertus, optimistinė po darbo perspektyva rodo, kad prasmę galima rasti ir už darbo ribų. Adamas Dorras (Adam Dorr) teigia, kad gausos pasaulyje žmonės gali gauti pasitenkinimą iš santykių, bendruomenės ir asmeninių užsiėmimų, o ne iš tradicinio darbo (Carroll). Panašiai Elonas Muskas įsivaizduoja ateitį, kurioje darbas taps neprivalomas, todėl žmonės galės užsiimti veikla, kuri jiems atrodys prasminga (Marks). Kita vertus, esama ir didelių egzistencinių nuogąstavimų: kritikai įspėja, kad darbo atsisakymas gali sukelti betiksliškumą, socialinio statuso praradimą, didesnę priklausomybę nuo valstybės, pavyzdžiui, visuotinių bazinių pajamų pavidalu, ir socialinę nelygybę, ypač atsižvelgiant į tai, kad ankstesnės "laisvalaikio visuomenės" prognozės dažnai nepasiteisindavo taip, kaip tikėtasi. Dėl to kyla gili etinė dilema, nes darbas yra ne tik pajamų šaltinis, bet ir glaudžiai susijęs su žmogaus gyvenimo tapatybe, struktūra ir tikslu. Dėl to kyla svarbių klausimų apie vertybes ir žmogaus prigimtį, išryškėja, kaip skirtingos prielaidos apie tai, kas yra prasmingas gyvenimas, formuoja kontrastingas dirbtinio intelekto valdomos ateities vizijas. Ši priešprieša nėra vien tik filosofinė, bet gali turėti didelį poveikį sprendimų priėmimui, nes gali paveikti politikos formuotojus įgyvendinti tam tikras priemones, skirtas reguliuoti dirbtinio intelekto ir robotų naudojimą ir apsaugoti dirbančius žmones nuo pakeitimo.
2.5 Pagrindinės suinteresuotosios grupės
Žemos kvalifikacijos darbuotojai
kyla didelė išstūmimo rizika, nes labiausiai automatizuojami yra gamybos, logistikos, mažmeninės prekybos ir pagrindinio administravimo darbai. Jie gali būti ypač pažeidžiami, jei neturi galimybių persikvalifikuoti. Jiems taip pat gresia nedarbo ir darbo užmokesčio mažėjimo rizika.
Aukštos kvalifikacijos darbuotojai
gali tekti ne pakeisti, o pakeisti. Dirbtinis intelektas gali padėti padidinti produktyvumą įvairiose srityse, pavyzdžiui, teisės, medicinos ir programavimo. Kyla pavojus, kad gali išnykti kai kurios pradinio lygio pareigybės, todėl bus sunkiau pradėti karjerą.
Darbdaviai
Dirbtinis intelektas ir robotai gali padėti jiems padidinti efektyvumą ir konkurencingumą, o kartu uždirbti didesnį pelną. Įdiegę dirbtinį intelektą, jie gali tikėtis mažesnių sąnaudų, efektyvesnės gamybos ir didesnio masto. Be to, jie gali patirti konkurencinį spaudimą diegti dirbtinį intelektą ir robotus arba rizikuoti atsilikti.
Dirbtinio intelekto kūrėjai
Jų interesai - inovacijos, dominavimas rinkoje ir pelnas. Jie gali nulemti technologinės pažangos kryptį, kontroliuoti didžiulius privačių duomenų kiekius ir pasiekti didžiulę ekonominę naudą. Tačiau jie taip pat gali susidurti su griežtu vyriausybės reguliavimu ir visuomenės pasitikėjimo problemomis.
Vyriausybės
Jos gali įžvelgti dirbtiniame intelekte ir robotuose ekonomikos augimo ir didesnio konkurencingumo pasaulio rinkoje galimybę, tačiau kartu joms turėtų rūpėti galimas nedarbas, didėjančios nelygybės grėsmė, galinti sukelti politinių neramumų.
Vartotojai ir plačioji visuomenė
Jie gali išreikšti prieštaringas nuomones. Viena vertus, jie nori mažų kainų, pigesnių prekių, geresnių paslaugų ir personalizavimo. Kita vertus, jiems rūpi darbo vietos saugumas.
Švietimo įstaigos
patiria spaudimą priimti ir pertvarkyti mokymo programas, kad būtų ugdomi įgūdžiai, kurie nėra lengvai pakeičiami žengiant į priekį dirbtiniam intelektui. Tai suteikia galimybę kurti naujas mokymosi formas, tačiau taip pat kelia riziką, kad pasenusios švietimo sistemos gali išugdyti bedarbių absolventų.
Profesinės sąjungos
dirba siekdamos apsaugoti darbuotojų teises. Jos gali siekti griežtesnio AI reguliavimo, sąžiningo darbo užmokesčio ir darbo vietų saugumo. Jos taip pat gali pasisakyti už perkvalifikavimo programas ir tvirtesnius socialinės apsaugos tinklus. Tačiau jos taip pat rizikuoja prarasti įtaką dėl pokyčių darbo rinkoje.
Investuotojai ir akcininkai
gali siekti didesnės investicijų grąžos, skatindami diegti dirbtinį intelektą. Jie gali teikti pirmenybę trumpalaikiam pelnui, o ne ilgalaikėms socialinėms pasekmėms.
3Argumentai už ir prieš
3.1 Bendrieji argumentai už
Ekonominis veiksmingumas
Pirmasis argumentas už remiasi veiksmingumo logika. Dirbtinis intelektas ir robotai iš esmės yra ekonomiškai efektyvesni nei žmonės darbuotojai. Jie gali dirbti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę be pertraukų, atlyginimų ar išmokų, o jų našumas laikui bėgant gerėja, o ne prastėja. Kai mašina gali atlikti užduotį tokia pačia ar aukštesne kokybe už mažesnę kainą, įmonės turi stiprią ekonominę paskatą pakeisti žmonių darbo jėgą. Tokia logika jau lėmė ankstesnius technologinius pokyčius, pavyzdžiui, gamybos automatizavimą, ir nėra pagrindo manyti, kad su dirbtiniu intelektu įmonės elgsis kitaip. Konkurencingoje rinkoje įmonės, įsidiegusios pigesnę dirbtinio intelekto darbo jėgą, bus pranašesnės už tas, kurios remiasi brangiais žmogiškaisiais darbuotojais, ir tai paspartins visuotinį pakeitimą.
Istorinė technologijų kaita
Antrasis argumentas remiasi istoriniais duomenimis, rodančiais, kad kai nauja technologija tampa pranašesnė, ji linkusi visiškai pakeisti senesnes darbo formas, o ne su jomis koegzistuoti. Arkliai nebuvo "papildyti" automobiliais - jie tapo nebereikalingi. Skaitmeninė fotografija nepagerino juostinių fotoaparatų - jie išnyko. Tokie ekspertai kaip Adamas Dorras teigia, kad dirbtinis intelektas yra panašus pokytis, tačiau nukreiptas prieš patį žmogaus darbą. Kai dirbtinis intelektas pasieks kritinį įsisavinimo tašką, per 15-20 metų jis gali greitai užvaldyti ištisas pramonės šakas ir sukelti ne laipsnišką prisitaikymą, o plataus masto darbo vietų perkėlimą. (Carroll)
Eksponentinis DI augimas
Trečiasis argumentas "už" teigia, kad dirbtinio intelekto gebėjimai vystosi eksponentiškai, o tuo pat metu mažėja jo sąnaudos. Dirbtinio intelekto sistemos sparčiai tobulėja įvairiose srityse - nuo kodavimo iki logistikos - ir jau dabar per kelias sekundes gali atlikti užduotis, kurioms anksčiau komandoms prireikdavo mėnesių. Kartu jos yra pigesnės, keičiamo dydžio ir lengvai diegiamos. Šis derinys - geresnis našumas ir mažesnės sąnaudos - sukuria galingą paskatą pakeisti žmogiškuosius darbuotojus. Daugelis ekspertų numato, kad dirbtinio intelekto plėtrai nebus galo, o tai reiškia, kad žmonės vis dažniau bus nepajėgūs ekonomiškai konkuruoti. Kaip teigia ekonomistas Davidas Autorius, kai mašinos taps ne tik stipresnės, bet ir protingesnės už žmones, jos ne tik papildys darbo jėgą, bet ir ją pakeis. Šiuo metu dirbtinis intelektas įžengia į šį "kognityvinio pakeitimo" etapą ir daro įtaką ne tik fiziniam darbui, bet ir profesiniams, techniniams ir vadybiniams darbams. (Autorius)
Jau vykstantis darbuotojų išstūmimas
Galiausiai, yra įrodymų, kad dirbtinis intelektas jau išstumia žmones. Vis dažniau automatizuojami įprasti ir pradinio lygio darbai, pavyzdžiui, duomenų įvedimas, klientų aptarnavimas ir pagrindinis kodavimas. Tyrimai rodo, kad mažėja darbo skelbimų, skirtų automatizuojamoms užduotims atlikti, o su dirbtiniu intelektu susijusių įgūdžių paklausa didėja. (Buchler) Tuo pat metu tarp jaunesnių darbuotojų, dirbančių su dirbtiniu intelektu susijusiuose sektoriuose, didėja nedarbas, o tai rodo, kad mašinos keičia tradicinius "įėjimo į karjerą taškus". Kai kurios įmonės jau pasitelkia dirbtinį intelektą kai kuriems darbams, kuriuos anksčiau atlikdavo žmonės, atlikti; "Meta", "Microsoft" ir "Salesforce", be kitų užduočių, vis dažniau naudoja dirbtinį intelektą programavimui. Įmonių, pradedant "Amazon" ir baigiant "JPMorgan", vadovai įspėjo, kad dėl dirbtinio intelekto mažės jų darbuotojų skaičius. (Duffy) Šis ankstyvas poslinkis rodo platesnę tendenciją: toliau tobulėjant dirbtiniam intelektui, sudėtingesnės pareigos taip pat taps pažeidžiamos.
3.2 Bendrieji argumentai prieš
Dirbtinis intelektas papildo žmogų, o ne jį pakeičia
Pagrindinis argumentas prieš dirbtinį intelektą yra tas, kad jis visų pirma didina žmonių darbo našumą. Jis didina produktyvumą, nes valdo pasikartojančias užduotis, todėl žmonės gali sutelkti dėmesį į sudėtingą, kūrybišką ir su santykiais susijusį darbą. Geriausias požiūris yra žmogaus ir AI bendradarbiavimas, o ne visiškas pakeitimas. Daugelyje sričių, pavyzdžiui, finansų, medicinos, kariuomenės ir švietimo, dirbtinis intelektas didina efektyvumą, tačiau vis tiek remiasi žmogaus sprendimu. Toks kombinuotas požiūris rodo, kad ateityje darbas bus mišrus, o ne orientuotas į žmonių pakeitimą.
Be to, istoriniai faktai rodo, kad dėl technologinių revoliucijų kai kurios darbo vietos tampa nebereikalingos, tačiau kartu atsiranda ir naujų, pavyzdžiui, mechanikų per pramonės revoliuciją arba greitųjų inžinierių per dirbtinio intelekto revoliuciją. Galiausiai tyrimai rodo, kad kai kurie darbai yra labai atsparūs tam, kad juos pakeistų dirbtinis intelektas. Naujajame "Resume Now" sudarytame Atsparumo dirbtiniam intelektui profesijų indekse nurodyta 20 gerai apmokamų darbų, kurie mažiausiai tikėtina, kad bus automatizuoti. Indeksas matuoja tris pagrindinius žmogiškuosius įgūdžius: gebėjimą prisitaikyti, atsparumą stresui ir savikontrolę. Indeksas atskleidžia, kad kai kurias profesijas, pavyzdžiui, slaugytojus anesteziologus, greitosios pagalbos gydytojus, teisėjus, bendrosios praktikos chirurgus ir komercinius pilotus, bus sunku pakeisti. Apibendrinant galima teigti, kad nors dirbtinis intelektas ir toliau automatizuos rutinines užduotis ir pakeis daugelį profesijų, vaidmenis, kuriems reikia žmogiškojo sprendimo, emocinio intelekto ir atsakomybės, struktūriškai sunku pakeisti. Tobulėjant automatizavimui, šios profesijos rodo, kad tokios savybės kaip susivaldymas veikiant spaudimui, atsakomybė už rezultatus ir niuansuotas sprendimų priėmimas tampa vis vertingesnės, o ne mažiau vertingos (Castrillon).
Technologijos keičia darbo formą
Antrasis argumentas grindžiamas istoriniais įrodymais ir dabartinėmis prognozėmis, rodančiomis, kad technologiniai pokyčiai nepanaikina darbo, o tik keičia jo formą. Kaip minėta pirmiau, Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad dėl dirbtinio intelekto gali būti prarasta 85 mln. darbo vietų, tačiau gali būti sukurta 97 mln. naujų. Jau dabar atsiranda naujų pareigybių, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto inžinierių, etikos specialistų, greitųjų dirbtinio intelekto inžinierių ir duomenų mokslininkų. Užuot naikinęs darbo jėgą, dirbtinis intelektas keičia paklausą, orientuodamasis į tokius įgūdžius kaip kūrybiškumas, bendravimas ir problemų sprendimas.
AI poveikį galima reguliuoti
Trečiasis argumentas teigia, kad nėra iš anksto nulemta, jog darbo rinkoje dirbtinis intelektas pakeis žmones. Vyriausybės turi įvairių priemonių, pavyzdžiui, reguliavimo ar apmokestinimo, kad galėtų daryti įtaką dirbtinio intelekto poveikiui. Mokesčiai ir reguliavimas galėtų būti naudojami siekiant užtikrinti, kad investicijos į dirbtinio intelekto sektorių padėtų darbuotojams pagerinti jų darbo vietas, o ne paprasčiausiai juos pakeistų. Šis argumentas skatina debatų dalyvius analizuoti priemones, kurias turi tarptautinės organizacijos, nacionalinės vyriausybės ir visuomenės grupės, pavyzdžiui, profesinės sąjungos, kad įrodytų, jog gali daryti įtaką darbo rinkai.
Technologinis prisitaikymas užtrunka
Ketvirtuoju argumentu pabrėžiama, kad technologinis prisitaikymas yra lėtesnis ir sudėtingesnis, nei tikėtasi. Remtis istorinėmis tendencijomis gali būti pernelyg deterministiška, be to, gali būti ignoruojamas žmogaus veiksnumas. Svarbu nepamiršti, kad naujų technologijų pritaikymas dažnai užtrunka dešimtmečius dėl reguliavimo, organizacinių ir praktinių kliūčių. Dirbtinio intelekto sistemoms reikia realių bandymų, žmogiškosios priežiūros ir integravimo į sudėtingas darbo eigas. Be to, ankstesnės technologijos gerokai pakeitė darbą, bet nepanaikino žmogaus darbo. Tai leidžia manyti, kad dirbtinio intelekto poveikis greičiausiai bus laipsniškas ir netolygus, o ne sukels staigų darbo rinkos žlugimą.
3.3. Dažniausi mitai
Kalbant apie kontroversijas, gali kilti pagunda paanalizuoti populiariausius įsitikinimus ir mitus apie tai, ar tikrai dirbtinis intelektas gali pakeisti žmones darbo rinkoje.
Vienas iš paplitusių įsitikinimų yra tas, kad dirbtinis intelektas sugrąžins mums gyvenimą ir darbas taps neprivalomas, o ne būtinas.
Tačiau kai kurie prieštarauja šiai minčiai, teigdami, kad net ir labai automatizuotuose sektoriuose žmonės vis tiek bus svarbūs prižiūrint, priimant sprendimus ir tvarkant išimtis. Vieni mano, kad užuot dirbę, savo laiką skirsime kitai veiklai, kuri mums atrodo svarbi, kiti teigia, kad daugelis darbų ne išnyks, o tiesiog bus pertvarkyti.
Antrasis svarbus įsitikinimas arba mitas yra tas, kad dirbtinis intelektas kelia grėsmę tik žemos kvalifikacijos darbo vietoms. Daugelis žmonių mano, kad automatizavimas paveiks tik fizinį arba žemos kvalifikacijos darbą.
Tačiau tobulėjant dirbtiniam intelektui, jis vis labiau geba atlikti sudėtingas kognityvines užduotis, pavyzdžiui, medicininę diagnostiką, kodavimą, teisinę analizę ir duomenų analizę. Tai reiškia, kad su rizika susidurs ne tik žemos kvalifikacijos, bet ir baltųjų apykaklių darbas, o kai kurie žemesnės kvalifikacijos darbai (pavyzdžiui, vaikų darželiai, slaugos) išliks gana atsparūs. Tikroji takoskyra gali būti ne įgūdžių lygis, o užduoties tipas - rutininė ar nerutininė, nuspėjama ar nenuspėjama.
Trečias paplitęs įsitikinimas, kuriuo galima suabejoti, yra tas, kad dirbtinis intelektas sukurs tiek pat darbo vietų, kiek ir panaikins. Ši mintis dažnai grindžiama istoriniais palyginimais, ypač iš pramonės revoliucijos laikų.
Nors naujų darbo vietų gali atsirasti, nėra garantijos, kad daugiau galimybių bus sukurta, o ne prarasta. Net jei atsiras naujų darbo vietų, joms gali prireikti visiškai kitokių įgūdžių. Dėl to reikėtų naujo tipo švietimo arba dabartinių darbuotojų perkvalifikavimo, o trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu tai gali sukelti struktūrinį nedarbą, t. y. pagrindinę nedarbo priežastį - reikiamų ir darbo ieškančių asmenų įgūdžių neatitikimą.
Ketvirtas paplitęs įsitikinimas yra tas, kad dirbtinis intelektas jau dabar yra protingesnis už žmones apskritai.
Tiesa, kad dirbtinis intelektas gali pranokti žmones atliekant daugelį konkrečių užduočių, pavyzdžiui, apdorojant duomenis ar žaidžiant šachmatais, tačiau jam vis dar trūksta bendrojo intelekto ir kontekstinio supratimo. Kalbant apie dirbtinį intelektą, bendrasis intelektas reiškia sistemos gebėjimą apibendrinti žinias ir įgūdžius nepažįstamose srityse, kitaip nei siauras dirbtinis intelektas, apsiribojantis konkrečiomis funkcijomis (Jägersberg). Daugelyje darbo vietų reikia lankstaus mąstymo, etinio mąstymo ir greito prisitaikymo prie besikeičiančių situacijų, o šiose srityse AI vis dar yra ribotas.
Kitas paplitęs įsitikinimas, į kurį verta pažvelgti atidžiau, yra baimė, kad dirbtinis intelektas per vieną naktį pakeis žmones. Šiai baimei apibūdinti net buvo sukurtas terminas "darbo vietų likvidavimas" (angl. jobacalypse).
Tačiau daugelis mano, kad tokia baimė yra perdėta, o pokyčiai vyks palaipsniui dėl esamų ar naujų taisyklių, naujų technologijų diegimo išlaidų, visuomenės pasipriešinimo, ypač demokratinėse valstybėse, kur politikai turi galvoti apie pergalę rinkimuose.
Galiausiai kai kurie mano, kad jei dirbtinis intelektas pakeis darbo vietas, gyvenimas praras prasmę.
Šis įsitikinimas identifikuoja, kad daugelis žmonių darbą linkę laikyti pagrindiniu prasmės šaltiniu. Tačiau tai, kad dirbtinis intelektas pakeis žmones darbo rinkoje, reikštų, kad prasmę galima rasti kitose srityse, pavyzdžiui, šeimoje, draugiškuose ar bendruomenės santykiuose, kūrybiškume, tarnyboje, savanoriškoje veikloje ir pan.
3.4 Įdomūs faktai
Terminą "robotas" 1920 m. įvedė Karelas Čapekas savo pjesėje R.U.R. (Rossum's Universal Robots), nors patį žodį pasiūlė jo brolis Josefas Čapekas. Jis kilęs iš čekų kalbos žodžio robota, reiškiančio priverstinį darbą arba sunkų darbą. Pjesėje robotai yra dirbtiniai darbininkai, sukurti tarnauti žmonėms, bet galiausiai sukilę, o tai atspindi ankstyvąjį susirūpinimą dėl technologijų, pakeisiančių žmonių darbą - idėja, kuri išlieka svarbiausia šiandienos diskusijose apie dirbtinį intelektą ir automatizaciją.
Mokslinėje fantastikoje ir distopinėje literatūroje jau seniai nagrinėjama baimė, kad dirbtinis intelektas gali pakeisti žmones tiek darbo, tiek tapatybės srityje. Ankstyvuosiuose kūriniuose, tokiuose kaip "Metropolis" ir "Player Piano", daugiausia dėmesio skiriama mašinoms, perimančioms darbą ir sukuriančioms visuomenes, kuriose žmonės praranda ekonominę prasmę. Vėlesnėse istorijose, tokiose kaip "Matrica" ir "Terminatorius", įsivaizduojamas ekstremalesnis scenarijus, kai dirbtinis intelektas pranoksta žmogaus intelektą ir užvaldo arba visiškai išnaikina žmoniją. Tuo tarpu subtilesniuose pasakojimuose, tokiuose kaip "Ex Machina" ir "Ji", teigiama, kad dirbtinis intelektas gali pakeisti ne tik žmonių darbą, bet ir santykius bei emocinius ryšius. Kartu šie kūriniai išryškina nuolatinį susirūpinimą, kad technologinė pažanga gali kelti grėsmę ne tik mūsų darbui, bet ir mūsų kontrolės jausmui, tapatybei ir tam, ką reiškia būti žmogumi.
Šiuo metu dirbtinis intelektas gali automatizuoti 25 proc. visų darbo užduočių JAV. Didžiausias automatizavimo potencialas yra tokiose srityse kaip biuro ir administracinė pagalba, teisė, architektūra ir inžinerija, gyvybės, fiziniai ir socialiniai mokslai, verslo ir finansinės operacijos, bendruomenės ir socialinės paslaugos. Iš viso visame pasaulyje apie 300 mln. darbo vietų gali būti automatizuotos dirbtinio intelekto pagalba (Goldman Sachs, https://www.goldmansachs.com/insights/articles/how-will-ai-affect-the-us-labor-market?utm_source=chatgpt.com)
50-55 proc. darbo vietų JAV bus pertvarkytos, o ne panaikintos dėl automatizacijos. Dirbtinis intelektas linkęs atlikti automatizuotas užduotis, o darbuotojams reikės naujų įgūdžių, kad galėtų prisitaikyti prie besikeičiančios darbo rinkos. Tokie įgūdžiai, kaip greitas naudojimas ir rašymas, taip pat duomenų raštingumas, taps būtini. (BCG. https://www.bcg.com/publications/2026/ai-will-reshape-more-jobs-than-it-replaces?utm_source=chatgpt.com)
66 proc. įmonių dėl dirbtinio intelekto mažina pradedančiųjų darbuotojų skaičių. 91 proc. įmonių JAV praneša, kad dėl automatizacijos keičiasi arba naikinamos darbo vietos. (Intuition Labs. https://intuitionlabs.ai/articles/ai-impact-graduate-jobs-2025?utm_source=chatgpt.com)
Londone 46 % darbo vietų yra labai veikiamos dirbtinio intelekto trikdžių, o Didžiojoje Britanijoje - 38 %. Labiausiai pažeidžiamos administracinės ir žiniomis grindžiamos pareigos, o darbo vietos, reikalaujančios sąveikos su žmonėmis (priežiūros darbas ir rankų darbo įgūdžiai), yra saugesnės. (The Sun https://www.thesun.co.uk/money/38951249/ai-jobs-risk-londoners-face-axe/?utm_source=chatgpt.com)
4Atvejų analizė
1. Japonijos darbo rinka
Kontekstas
Japonija yra ypač ryškus dirbtinio intelekto poveikio darbo rinkai pavyzdys. Šioje šalyje vyksta vieni sparčiausių demografinių pokyčių pasaulyje - beveik trečdalis šalies gyventojų yra 65 metų amžiaus arba vyresni, ir tikimasi, kad per ateinančius dešimtmečius ši dalis dar labiau išaugs. (Science Direct. https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S2212828X2500057X?utm_source=chatgpt.com)
Dėl to susidarė ne nedarbas, o didelis darbo jėgos stygius, todėl Japonija, siekdama išlaikyti našumą, ėmėsi taikyti dirbtinį intelektą ir robotiką.
Stebėti rezultatai
Pavyzdžiui, jau dabar trūksta darbuotojų pagrindiniuose sektoriuose, pavyzdžiui, pagyvenusių žmonių priežiūros sektoriuje, kur kai kuriais atvejais į 4,25 laisvos darbo vietos tenka tik vienas kandidatas. Todėl dirbtinis intelektas plačiai naudojamas siekiant padėti, o ne pakeisti darbuotojus, ypač gamybos ir priežiūros paslaugų srityse. (Reuters, https://www.reuters.com/technology/artificial-intelligence/ai-robots-may-hold-key-nursing-japans-ageing-population-2025-02-28/?utm_source=chatgpt.com)
EBPO teigimu, nėra aiškių įrodymų, kad dirbtinis intelektas labai sumažino bendrą darbo vietų skaičių Japonijoje, iš dalies dėl to, kad darbo jėgos trūkumas kompensuoja automatizavimo poveikį. (EBPO, https://www.oecd.org/en/publications/artificial-intelligence-and-the-labour-market-in-japan_b825563e-en/full-report/preparing-for-the-impact-of-ai-on-job-quantity-and-skills-needs_28862d25.html?utm_source=chatgpt.com)
Tuo pat metu automatizavimas keičia darbo formas: pasaulyje mažiau nei 5 proc. darbo vietų gali būti visiškai automatizuotos, tačiau maždaug 60 proc. darbo vietų gali būti automatizuota bent trečdalis jų užduočių, o tai rodo, kad darbas ne išnyks, o iš esmės pasikeis. (McKinsey, https://www.mckinsey.com/featured-insights/future-of-work/jobs-lost-jobs-gained-what-the-future-of-work-will-mean-for-jobs-skills-and-wages?utm_source=chatgpt.com)
Aktualumas diskusijai
Apskritai Japonija rodo, kad dirbtinis intelektas nebūtinai lemia masinį nedarbą; priešingai, senstančiose visuomenėse jis atlieka lemiamą vaidmenį kompensuojant darbo jėgos mažėjimą ir kartu keičiant darbo pobūdį. (McKinsey, https://www.mckinsey.com/featured-insights/future-of-work/jobs-lost-jobs-gained-what-the-future-of-work-will-mean-for-jobs-skills-and-wages?utm_source=chatgpt.com)
5Papildoma literatūra ir kiti šaltiniai
Literatūra
- Darrellas M. Westas, "Darbo ateitis: Robotai, dirbtinis intelektas ir automatizavimas" (2018 m.)
- Darrell M. West, "Machines, Artificial Intelligence, and the Future of Employment"
- Byron Reese, "The Fourth Age: Smart Robots, Conscious Computers, and the Future of Humanity" (2018 m.)
- Thomas H. Davenport ir Steven M. Miller, "Working With AI: Real Stories of Human-Machine Collaboration" (2022 m.)
- Ethan Mollick, "Co-Intelligence: (2024 m.)
- Henry Kissinger ir kt. "The Age of AI: An Our Human Future" (2021 m.)
- Kai-Fu Lee ir Chen Qiufan, "AI 2041: dešimt mūsų ateities vizijų" (2021 m.)
- Carl Benedikt Frey, "Technologijų spąstai: (2021 m.)
Straipsniai
- Harry J. Holzer, "Suprasti automatizavimo poveikį darbuotojams, darbo vietoms ir darbo užmokesčiui"
- Suraj Srinivasan, "Enhance or Eliminate? Kaip dirbtinis intelektas tikriausiai pakeis šias darbo vietas"
Kino filmai
- Ar robotas pavogs mano darbą? | Mašinų iškilimas: (Dirbtinis intelektas tobulėja sparčiau nei bet kuri kita technologija istorijoje, tačiau ką tai reiškia darbo ateičiai?
- Ar robotas pavogs mano darbą? | Mašinų iškilimas: (Dirbtinis intelektas tobulėja sparčiau nei bet kuri kita technologija istorijoje, tačiau ką tai reiškia darbo ateičiai?
Paskaitos ir pokalbiai
- Sylvain Duranton, "Kaip žmonės ir dirbtinis intelektas gali dirbti kartu, kad sukurtų geresnes įmones"
- Akram Awad, "Ar dirbtinis intelektas padarys žmones nebereikalingus?"
- Suraya Ganguli, "Ar dirbtinis intelektas gali prilygti žmogaus smegenims?"
- Megaan McArdle "Dėl dirbtinio intelekto tikriausiai prarasiu darbą. Here's why that's OK"
- Eric Schmidt "The AI revolution is underhyped" ("Dirbtinio intelekto revoliucija nepakankamai vertinama")
- Jon Youshaei ir Michelle Weise, "Kaip pasirengti darbams, kurių dar nėra? A work expert and a YouTuber answer"
- Ed Newton-Rex, "Kaip dirbtinio intelekto modeliai vagia kūrybinį darbą - ir ką dėl to daryti".
Komiksai
- Daron Acemoglu ir Simon Johnson, "Galia ir pažanga"
6Bibliografija
- Arntz, Melanie, et al. "The Risk of Automation" ("Automatizacijos rizika"). https://wecglobal.org/uploads/2019/07/2016_OECD_Risk-Automation-Jobs.pdf.
- BBC "AI and the future of work" ("Dirbtinis intelektas ir darbo ateitis"): The jobs you're not heard about." https://www.bbc.co.uk/bitesize/articles/z6ky6rd
- Autor, David et al. "New Frontiers: The Origins and Content of New Work, 1940-2018". In The Quarterly Journal of Economics, Volume 139, Issue 3, August 2024, Pages 1399-1465, https://doi.org/10.1093/qje/qjae008.
- Kembridžo žodynas "Baltosios apykaklės" https://dictionary.cambridge.org/dictionary/english/white-collar
- Carroll, Rory "Futuristas Adamas Dorras apie tai, kaip robotai užims mūsų darbo vietas: "Neturime daug laiko pasiruošti - tai bus audringa"." The Guardian. https://www.theguardian.com/technology/2025/jul/09/futurist-adam-dorr-robots-ai-jobs-replace-human-labour
- Castrillon, Caroline "20 dirbtiniam intelektui atsparių profesijų su mažiausia automatizacijos rizika 2026 m." https://www.forbes.com/sites/carolinecastrillon/2026/01/27/20-ai-resistant-careers-with-the-lowest-automation-risk-in-2026.
- Duffy, Claire "Ar tikrai dirbtinis intelektas išnaikins baltųjų apykaklių darbo vietas? Technikos specialistai nesutaria." https://edition.cnn.com/2025/07/21/tech/ai-replace-human-workers-tech-insiders-split
- Economist Impact "AI and the human future (Dirbtinis intelektas ir žmonių ateitis): Grynasis teigiamas rezultatas." https://impact.economist.com/projects/responsible-innovation-matters/blogs/ai-and-the-human-future-net-positive&ved=2ahUKEwi5_dPSwNuTAxVIFRAIHfohKDgQFnoECBkQAQ&usg=AOvVaw0Gl0RnCJYSd9sGphSr8YdM
- ETUC "Europa turi formuoti dirbtinį intelektą, kol jis nepakeitė Europos darbo vietų." https://www.etuc.org/en/pressrelease/europe-must-shape-ai-it-reshapes-europes-jobs
- Eurobarometras "Dirbtinis intelektas ir darbo ateitis" https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/3222
- Gaines Buchler, Emily "WILL ARTIFICIAL INTELLIGENCE MAKE HUMAN WORKERS OBSOLETE?" https://hub.jhu.edu/2026/02/23/will-ai-make-human-workers-obsolete/
- Hu, Jia Kai "Automatizavimo istorijos pamokos: The Case of the Luddites." https://orb.binghamton.edu/research_days_posters_2025/72/
- Houngbo, Gilbert "Statement." https://documents1.worldbank.org/curated/en/099050124185512805/txt/BOSIB1320c46df05e1ac66190b6506656b6.txt
- Huddleston Jr., Tom "Bill Gates: Per 10 metų dirbtinis intelektas pakeis daugelį gydytojų ir mokytojų - žmonės nebus reikalingi "daugeliui dalykų"." https://www.cnbc.com/2025/03/26/bill-gates-on-ai-humans-wont-be-needed-for-most-things.html
- Jägersberg, Knut "Taigi, kas yra bendrasis intelektas?" https://huggingface.co/blog/KnutJaegersberg/general-intelligence
- Jen, Stephen "AI pakeis daugumą žmonių, bet kas tada?". Reuters, https://www.reuters.com/technology/artificial-intelligence/ai-will-replace-most-humans-then-what-2025-08-19/
- Lakhani, Karim "AI nepakeis žmonių - bet žmonės su AI pakeis žmones be AI." https://hbr.org/2023/08/ai-wont-replace-humans-but-humans-with-ai-will-replace-humans-without-ai
- Marks, Gene "AI gali grąžinti mums mūsų gyvenimus - jei tik mes jo nesugadinsime." https://www.theguardian.com/business/2026/mar/15/ai-future-of-work
- Marsico, Brandon "Ar robotai ir dirbtinis intelektas pakeis žmones? Na... ir taip, ir ne." https://www.lucasware.com/will-robotics-and-ai-replace-humans-wellyes-and-no/
- OECD "AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS DĖL ATNAUJINTOS OECD AI APIBRĖŽTIES SISTEMOS" https://www.oecd.org/content/dam/oecd/en/publications/reports/2024/03/explanatory-memorandum-on-the-updated-oecd-definition-of-an-ai-system_3c815e51/623da898-en.pdf
- EBPO "Determinantai ir automatizavimo poveikis" https://www.oecd.org/en/publications/determinants-and-impact-of-automation_ef425cb0-en.html
- Porter, Eduardo "Jei dėl dirbtinio intelekto žmonių darbas taps nebereikalingas, kas nuspręs, kas gaus valgyti?" The Guardian, https://www.theguardian.com/business/2026/feb/23/ai-how-will-we-be-fed
- Srinivasan, Suraj "Enhance or Eliminate? Kaip dirbtinis intelektas tikriausiai pakeis šiuos darbus." https://www.library.hbs.edu/working-knowledge/enhance-or-eliminate-how-ai-will-likely-change-these-jobs
- "PRAMONĖS REVOLIUCIJOS ETAPAI IR JOS POVEIKIS DARBO VIETOMS." https://www.accountancysa.org.za/the-stages-of-industrial-revolution-and-its-impact-on-jobs/
- The New Scientist "Kas yra robotas?" https://www.newscientist.com/question/what-is-a-robot/
- Stahl, Ashley "The Rise Of Artificial Intelligence" ("Dirbtinio intelekto iškilimas"): Ar robotai iš tikrųjų pakeis žmones?" https://www.forbes.com/sites/ashleystahl/2022/05/03/the-rise-of-artificial-intelligence-will-robots-actually-replace-people/
- Pasaulio ekonomikos forumas "Recesija ir automatizavimas keičia mūsų darbo ateitį, tačiau darbo vietų atsiras, teigiama ataskaitoje." https://www.weforum.org/press/2020/10/recession-and-automation-changes-our-future-of-work-but-there-are-jobs-coming-report-says-52c5162fce/
- Pasaulio ekonomikos forumas "Darbo vietų ateities ataskaita". https://www.weforum.org/publications/the-future-of-jobs-report-2025/in-full/1-drivers-of-labour-market-transformation/