PDF peržiūra: naršyklėje pasirinkite „Išsaugoti kaip PDF“.

Ar žmonės yra priklausomi nuo socialinių tinklų?

„Gerai, kai žmogus valdo technologijas, tačiau negerai, kai technologijos valdo žmogų.“

Abhijit Naskar, Naskar 2021

„Gyvenimas, paremtas telefonu, apsunkina žmonių gebėjimą būti pilnai su kitais žmonėmis tada, kai jie yra kartu, ir ramiai pabūti su savimi tada, kai yra vieni.“

Jonathanas Haidtas, Haidtas 2024

„Supratau, kad turiu problemą tada, kai pamačiau save nešiojamojo kompiuterio ekrane sakantį savo atspindžiui: „Kas turi du milžiniškus nykščius ir turi mesti socialinius tinklus?“ „Šitas vyrukas“… Po to pradėjau juoktis, tada verkti, tada dainuoti — trys pagrindiniai dalykai, kuriuos žmogus gali daryti spontaniškai. Ketvirtas būtų užsiliepsnoti. Beje, daina buvo Didžiosios Britanijos himnas, ir aš net nežinau kodėl.“

Jamesas Acasteris, Acaster 2022

1Įvadas

1.1. Kokia yra problema?

Per pastaruosius du dešimtmečius socialiniai tinklai iš papildomos bendravimo priemonės tapo neatsiejama kasdienio socialinio gyvenimo dalimi, ypač tarp jaunimo. Bendravimas žinutėmis, dalijimasis patirtimis, draugysčių palaikymas ir socialinių įvykių sekimas šiandien dažniausiai vyksta per platformas, kuriomis naudojamasi daugybę kartų per dieną. Daugeliui paauglių bendravimas internete nėra atskiras nuo „tikrojo gyvenimo“ – tai viena svarbiausių erdvių, kurioje formuojasi ir vystosi socialiniai santykiai (Haidt, 2024).

Skirtingai nei tradicinės žiniasklaidos priemonės, socialinių tinklų platformos yra interaktyvios ir nuolat atnaujinamos. Jos suteikia momentinį grįžtamąjį ryšį per „patinka“ paspaudimus, komentarus ir pranešimus, o jų veikimą lemia algoritmai, prioritetą teikiantys turiniui, kuris labiausiai skatina vartotojų įsitraukimą. Tokia struktūra skatina naudotojus dažnai grįžti į platformas ir jose praleisti vis daugiau laiko. Tyrimai rodo, kad tai gali būti susiję su kompulsyviu socialinių tinklų tikrinimu, baime praleisti svarbią informaciją ar įvykius (angl. Fear of Missing Out, FOMO), miego sutrikimais bei sunkumais išlaikyti dėmesį (Dalomba, 2022).

Dėl šių priežasčių vis dažniau keliamas klausimas, ar žmonės tampa priklausomi nuo socialinių tinklų. Viena pozicija teigia, kad nuolatinis platformų tikrinimas, sunkumai nustoti jomis naudotis ir diskomfortas neturint prieigos prie jų primena elgesio priklausomybėms būdingus požymius. Žvelgiant iš šios perspektyvos, problema susijusi ne tik su asmenine savikontrole ar disciplina, bet ir su pačių platformų veikimo principais bei jų daroma įtaka žmogaus elgsenai.

Alternatyvus požiūris teigia, kad intensyvus socialinių tinklų naudojimas labiau atspindi prisitaikymą prie naujos socialinės aplinkos nei priklausomybę. Socialiniai tinklai suteikia galimybes bendrauti, palaikyti socialinius ryšius, jaustis bendruomenės dalimi ir išreikšti save. Kadangi dalyvavimas šiose platformose dažnai yra svarbi socialinio gyvenimo dalis, aktyvus naudojimasis jomis gali būti labiau susijęs su socialiniais lūkesčiais ir poreikiu išlikti įsitraukus į bendruomenę, o ne su priklausomybe (Gagne, 2023).

Todėl pagrindinis klausimas yra ne tai, ar socialiniai tinklai daro įtaką žmonių elgsenai – akivaizdu, kad daro, – bet kaip ši įtaka turėtų būti suprantama ir vertinama. Diskusijos centre atsiduria klausimas, ar socialiniai tinklai riboja asmens gebėjimą kontroliuoti savo elgesį tiek, kad juos būtų galima laikyti priklausomybę skatinančiu reiškiniu, ar vis dėlto jie išlieka savanoriška veikla, kurios galimus neigiamus padarinius veiksmingiausia mažinti ugdant skaitmeninį raštingumą, stiprinant savireguliacijos įgūdžius ir nustatant sveikas naudojimosi technologijomis ribas.

1.2. Kokios pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai?

Norint suprasti, kodėl nuomonės dėl socialinių tinklų priklausomybės išsiskiria, svarbu apibrėžti keletą pagrindinių psichologinių ir socialinių sąvokų, susijusių su šiuo reiškiniu.

Socialiniai tinklai

Tai skaitmeninės platformos, leidžiančios vartotojams kurti profilius, dalytis turiniu, bendrauti ir realiuoju laiku reaguoti į kitų veiklą. Skirtingai nei tradicinės žiniasklaidos priemonės, jos yra interaktyvios ir personalizuotos. Vartotojai čia veikia ne tik kaip informacijos gavėjai, bet ir kaip aktyvūs jos kūrėjai bei dalyviai. Dėl to socialiniai tinklai dažnai funkcionuoja ne vien kaip pramogos priemonė, bet ir kaip svarbi socialinė aplinka.

Bendraamžių spaudimas

Bendraamžių spaudimas apibūdina socialinę įtaką, kuri skatina žmones elgtis taip, kaip tikimasi jų socialinėje grupėje. Socialiniuose tinkluose šis spaudimas gali būti dar stipresnis, nes pritarimas tampa viešai matomas per „patinka“ paspaudimus, komentarus ar sekėjų skaičių. Siekis sulaukti pripažinimo gali skatinti dažniau tikrinti platformas arba koreguoti savo elgesį pagal grupės lūkesčius.

Paaugliai

Šioje diskusijoje užima ypatingą vietą, nes paauglystė yra raidos etapas, kuriame itin svarbūs tampa tapatybės formavimasis, priklausymo grupei jausmas ir santykiai su bendraamžiais. Šiuo laikotarpiu jauni žmonės yra jautresni socialiniam pritarimui ar atstūmimui, todėl internetinėje erdvėje gaunamas grįžtamasis ryšys gali stipriau paveikti jų emocijas ir elgesį.

Įpročiai ir savireguliacija

Įpročiai ir savireguliacija apibūdina pasikartojantį, dažnai automatinį elgesį, kuris vis dėlto išlieka žmogaus kontroliuojamas. Stiprus įprotis nebūtinai reiškia priklausomybę. Esminis skirtumas slypi tame, ar žmogus gali sąmoningai apriboti ar nutraukti naudojimąsi platforma tada, kai to reikia.

Psichikos sveikata

Psichikos sveikata apima žmogaus emocinę ir psichologinę gerovę – nuotaiką, savivertę, gebėjimą įveikti stresą ir sėkmingai funkcionuoti kasdieniame gyvenime. Vis daugiau tyrimų rodo ryšį tarp intensyvaus naudojimosi socialiniais tinklais ir didesnės nerimo, depresijos, miego sutrikimų bei mažesnio pasitenkinimo gyvenimu rizikos paauglių tarpe, nors šio ryšio pobūdis ir stiprumas vis dar yra diskusijų objektas.

Algoritminė aplinka ir pastiprinimas

Algoritminė aplinka ir pastiprinimas nusako būdus, kuriais socialinių tinklų platformos formuoja vartotojų elgesį. Turinys parenkamas taip, kad maksimaliai didintų įsitraukimą, o nenuspėjami atlygiai – nauji „patinka“, komentarai ar žinutės – skatina nuolat grįžti į platformą. Nors šie mechanizmai gali stiprinti naudojimosi įpročius, vis dar diskutuojama, ar vien jų poveikis leidžia kalbėti apie priklausomybę.

Priklausomybė nuo socialinių tinklų

Priklausomybė nuo socialinių tinklų dažniausiai apibrėžiama kaip perteklinis ir kompulsyvus naudojimasis platformomis, trukdantis kasdieniam gyvenimui, santykiams ar pareigų vykdymui. Jai būdingas nuolatinis platformų tikrinimas, diskomfortas ar nerimas neturint prieigos prie jų bei tolesnis naudojimasis nepaisant neigiamų pasekmių. Vis dėlto mokslininkai vis dar nesutaria, ar toks elgesys turėtų būti laikomas medicinine priklausomybe, ar veikiau aplinkos ir technologijų dizaino veikiamu elgesio modeliu.

Socialinis palyginimas ir baimė praleisti svarbią informaciją ar patirtis (angl. Fear of Missing Out, FOMO)

Socialinis palyginimas ir baimė praleisti svarbią informaciją ar patirtis (angl. Fear of Missing Out, FOMO) reiškia polinkį lyginti save su kitais ir nerimauti dėl galimo atsiribojimo nuo socialinių įvykių ar bendruomenės gyvenimo. Nuolatinis susidūrimas su kruopščiai atrinktu ir dažnai idealizuotu kitų žmonių gyvenimo vaizdavimu internete gali sustiprinti šiuos jausmus ir skatinti nuolatinį socialinių tinklų stebėjimą.

Skaitmeninė gerovė

Skaitmeninė gerovė apibūdina subalansuotą santykį su technologijomis, kuris prisideda prie žmogaus sveikatos, produktyvumo ir kokybiškų santykių. Ši sąvoka atspindi požiūrį, kad pagrindinė problema gali būti ne pati priklausomybė, o poreikis ugdyti sveikesnius ir sąmoningesnius technologijų naudojimo įpročius.

2Kontekstas

2.1. Istorinis, pasaulinis ir vietinis

Žmonės visais laikais naudojo technologijas bendravimui, tačiau jų vaidmuo kasdieniame gyvenime nuolat keitėsi. Ankstesnės komunikacijos priemonės – laiškai, telefonai, o vėliau ir elektroninis paštas – leido palaikyti ryšį per atstumą, tačiau nepakeitė tiesioginio bendravimo. Draugystės, reputacija ir socialiniai įgūdžiai daugiausia formavosi mokykloje, dalyvaujant įvairiose veiklose ir leidžiant laiką kartu gyvai.

  1. 1990–2000 m.
    Ankstyvasis internetas

    Ankstyvuoju interneto raidos laikotarpiu (1990-ųjų pabaigoje ir 2000-ųjų pradžioje) bendravimas internete jau egzistavo, tačiau buvo gana ribotas. Žmonės naudodavosi forumais, pokalbių kambariais ar momentinių žinučių programomis stacionariuose kompiuteriuose, dažniausiai trumpam prisijungdavo ir vėliau atsijungdavo. Buvimas internete buvo aiškiai apibrėžta veikla, turinti pradžią ir pabaigą. Internetas nelydėjo žmogaus visą dieną ir retai trukdė miegui, mokslams ar kasdienei rutinai.

  2. 2000–2010 m.
    Socialiniai tinklai

    Pirmosios socialinių tinklų platformos, išpopuliarėjusios XXI amžiaus pirmojo dešimtmečio viduryje, palengvino bendravimą ir padarė jį labiau matomą. Vartotojai galėjo kurti profilius, dalytis nuotraukomis ir dažniau palaikyti ryšius su draugais. Vis dėlto žmonės patys spręsdavo, kada prisijungti prie interneto svetainės. Socialiniai tinklai palengvino bendravimą, tačiau dar nevaidino tokio svarbaus vaidmens kasdieniame socialiniame gyvenime kaip šiandien.

  3. 2010–2020 m.
    Išmanieji telefonai

    Didžiausias lūžis įvyko 2010-ųjų pradžioje, išpopuliarėjus išmaniesiems telefonams. Internetas nustojo būti vieta, kurią aplankome, ir tapo nuolat kartu esančia kasdienybės dalimi. Bendravimas tapo nuolatinis – jis galėjo vykti pertraukų metu, keliaujant, vėlai vakare ar vos pabudus ryte. Jonathanas Haidtas šį pokytį apibūdina kaip perėjimą nuo „žaidimais grįstos vaikystės“ prie „išmaniaisiais telefonais paremtos vaikystės“, kai didelė dalis paauglių socialinio gyvenimo persikėlė iš fizinės į virtualią erdvę (Haidt, 2024). Dėl šios transformacijos socialiniai tinklai tapo nebe papildoma veikla, o nuolatine kasdienio gyvenimo dalimi. Išmanieji telefonai suteikė galimybę būti pasiekiamiems bet kuriuo metu, todėl socialinė sąveika gali vykti visą parą – tiek mokykloje, tiek vėlai vakare. Tai reikšmingai padidino laiką, kurį paaugliai praleidžia internete, ir sustiprino skaitmeninės aplinkos poveikį jų kasdieniams įpročiams bei elgsenai (Amirthalingam ir Khera, 2024).

Platformų kaita
Nuo bendravimo priemonės iki nuolatinės socialinės aplinkos

Kartu keitėsi ir pačių platformų veikimo principai. Vietoje chronologine tvarka pateikiamo turinio pradėti naudoti pranešimai, personalizuoti naujienų srautai, „patinka“ paspaudimai ir sekėjų skaičius. Socialinis pripažinimas tapo matomas ir lengvai išmatuojamas, o galimybės lyginti save su kitais – dar didesnės. Naujienų sraute pradėta rodyti ne tik draugų skelbiama informacija, bet ir turinys, kuris labiausiai skatina vartotojo dėmesį bei įsitraukimą. Vėliau atsirado begalinis slinkimas (infinite scroll), automatiškai paleidžiami vaizdo įrašai ir rekomendacijų sistemos, sukurtos tam, kad kuo ilgiau išlaikytų vartotojo dėmesį. Todėl šiandien socialiniai tinklai veikia ne tik kaip bendravimo priemonė, bet ir kaip nuolatinė socialinė aplinka. Paaugliai jais nesinaudoja vien retkarčiais – jie auga pasaulyje, kuriame socialiniai tinklai yra neatsiejama kasdienybės dalis.

Psichikos sveikata
Didėjantis susirūpinimas

Ši transformacija sutapo ir su augančiu susirūpinimu jaunimo psichikos sveikata. Mokslininkai bei pedagogai vis dažniau atkreipia dėmesį į didėjantį paauglių nerimo lygį, miego sutrikimus ir sunkumus išlaikyti dėmesį. Kadangi šie pokyčiai vyko tuo pačiu laikotarpiu, kai sparčiai paplito išmanieji telefonai ir socialiniai tinklai, jie tapo vienu svarbiausių diskusijų objektų ieškant galimų šių problemų priežasčių (Haidt, 2024). Vis dėlto šis ryšys nėra vienareikšmis. Vieni tyrimai rodo, kad socialiniai tinklai gali prisidėti prie minėtų problemų stiprėjimo, o kiti teigia, kad jie dažniausiai sustiprina sunkumus tų paauglių, kurie jau anksčiau buvo labiau pažeidžiami dėl psichologinių ar socialinių priežasčių.

2.2. Pasaulinis kontekstas

Pasaulinis reiškinys

Socialinių tinklų naudojimas tarp paauglių šiandien yra pasaulinis reiškinys. Europoje, Šiaurės Amerikoje ir daugelyje Azijos šalių dauguma paauglių kasdien naudojasi išmaniaisiais telefonais ir su draugais dažniausiai bendrauja per skaitmenines platformas. Todėl socialiniai tinklai tampa nebe tik papildoma pramoga, o svarbia paauglių socialinio gyvenimo dalimi. Grupiniai pokalbiai naudojami planams derinti, draugystės palaikomos susirašinėjant, o priklausymas socialinei grupei dažnai išreiškiamas ir patvirtinamas internetinėje erdvėje.

Socialinis gyvenimas

Dalyvavimas socialiniame gyvenime vis dažniau priklauso nuo aktyvumo internete. Daugeliui paauglių socialinių tinklų naudojimo ribojimas ar visiškas jų atsisakymas reiškia ne tik pramogų sumažėjimą – tai gali reikšti praleistas diskusijas, mažesnį įsitraukimą į bendraamžių veiklas ar net atskirties jausmą. Dėl šios priežasties klausimas, kiek naudojimasis socialiniais tinklais yra sąmoningas pasirinkimas, tampa sudėtingesnis. Intensyvus naudojimasis jais gali atspindėti ne tik asmeninius poreikius ar pomėgius, bet ir socialinius lūkesčius bei siekį išlikti bendruomenės dalimi (Gagne, 2023).

Naudojimo mastas

Tarptautiniai duomenys atskleidžia, kokį mastą ir intensyvumą šiandien yra pasiekęs socialinių tinklų naudojimas. 2023 m. daugiau nei 46% paauglių nurodė esantys internete „beveik nuolat“. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atliktas plataus masto tyrimas, apėmęs 44 šalis ir vykdytas pagal Mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos elgsenos (HBSC) programą, parodė, kad 11% paauglių pasižymi probleminio naudojimosi socialiniais tinklais požymiais. Tai reiškia, kad jiems sunku kontroliuoti naudojimosi įpročius ir jie patiria neigiamų pasekmių kasdieniame gyvenime. Palyginti su 2018 m., kai tokių paauglių buvo 7% šis rodiklis pastebimai išaugo, o tai rodo, kad problema ne silpnėja, bet tampa vis aktualesnė (PSO, 2024). Tas pats tyrimas atskleidė, kad 36 proc. paauglių nuolat palaiko ryšį su draugais internetinėje erdvėje, o tai rodo, jog bendravimas iš epizodinio tapo beveik nenutrūkstamu procesu.

1 pav. JAV paauglių, kurie socialinės žiniasklaidos platformomis naudojasi „beveik kasdien“, procentinė dalis. (Šaltinis: Monitoring the Future.). Iki 2023 m. daugiau nei 46 % paauglių nurodys, kad „beveik visą laiką“ yra prisijungę prie interneto.
1 pav. JAV paauglių, kurie socialinės žiniasklaidos platformomis naudojasi „beveik kasdien“, procentinė dalis. (Šaltinis: Monitoring the Future.). Iki 2023 m. daugiau nei 46 % paauglių nurodys, kad „beveik visą laiką“ yra prisijungę prie interneto.
Skirtingos reakcijos

Nors socialinių tinklų naudojimo tendencijos daugelyje šalių yra panašios, jų reakcija į šį reiškinį skiriasi. Vienos valstybės problemą pirmiausia vertina kaip visuomenės sveikatos ir saugumo klausimą, todėl svarsto įvairius ribojimus, pavyzdžiui, minimalaus amžiaus reikalavimus ar mobiliųjų telefonų draudimą mokyklose. Kitos šalys daugiausia dėmesio skiria skaitmeninio raštingumo ugdymui, mokydamos jaunuolius atsakingai valdyti savo dėmesį, saugoti privatumą ir sąmoningai elgtis internetinėje erdvėje. PSO rekomenduoja derinti švietimą, psichikos sveikatos stiprinimo priemones ir saugesnės skaitmeninės aplinkos kūrimą, o ne pasikliauti vien draudimais ar ribojimais (PSO, 2024).

Globali problema

Situaciją dar labiau apsunkina globalus socialinių tinklų platformų pobūdis. Šios bendrovės veikia tarptautiniu mastu, todėl vienoje šalyje priimti teisės aktai ar taisyklės nebūtinai gali visiškai kontroliuoti tai, ką jauni žmonės mato ir patiria internete. Socialinės tendencijos, nuolatinio lyginimosi kultūra ir bendravimo įpročiai sparčiai plinta visame pasaulyje, todėl paaugliai skirtingose šalyse dažnai susiduria su panašiais iššūkiais, spaudimu ir lūkesčiais. Haidtas (2024) teigia, kad panašios psichikos sveikatos tendencijos, stebimos daugelyje šalių tuo pačiu laikotarpiu, labiau atspindi bendrą technologinę aplinką nei vien vietinius kultūrinius veiksnius.

Paauglių gerovė

Tyrimai įvairiose šalyse taip pat atskleidžia panašius paauglių gerovės dėsningumus. Jaunuoliai, kurių naudojimasis socialiniais tinklais yra probleminis, dažniau nurodo prastesnę emocinę savijautą, miego trūkumą ir žemesnius mokymosi rezultatus. Tuo tarpu saikingai socialiniais tinklais besinaudojantys paaugliai dažniau jaučia stipresnį ryšį su bendraamžiais ir didesnį socialinį palaikymą (PSO, 2024).

Pagrindinė dilema

Tai atskleidžia vieną pagrindinių šios temos dilemų: ta pati technologija gali tiek stiprinti socialinius ryšius, tiek didinti stresą ir psichologinę įtampą, priklausomai nuo to, kaip ir kokiais tikslais ji naudojama.

Reikšmė mokiniams

Mokiniams šie pokyčiai nėra tik teorinės diskusijos objektas. Jie tiesiogiai veikia dėmesio koncentraciją, polinkį atidėlioti užduotis, miego kokybę, akademinius pasiekimus, savivertę ir priklausymo bendruomenei jausmą. Be to, šie procesai daro įtaką sprendimams dėl telefonų naudojimo mokyklose, amžiaus ribojimų socialiniuose tinkluose bei platformų atsakomybės. Todėl tai, kaip visuomenė šiandien supranta socialinių tinklų poveikį, turi tiesioginę reikšmę jaunų žmonių kasdieniam gyvenimui.

2.3. Lietuvos kontekstas

Lietuvos situacija

Socialinių tinklų naudojimo tendencijos Lietuvoje iš esmės atitinka pasaulines tendencijas, tačiau nacionaliniai tyrimai ir apklausos atskleidžia keletą vietos kontekstui būdingų ypatumų. Socialiniai tinklai yra tapę neatsiejama paauglių kasdienio bendravimo dalimi. Susirašinėjimo programėlės ir socialinių tinklų platformos veikia ne tik kaip pramogos priemonė, bet ir kaip pagrindinė erdvė draugystėms palaikyti, veikloms organizuoti bei patirtims dalytis.

Probleminis naudojimas

Lietuvoje atlikti paauglių sveikatos tyrimai pagal Mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos elgsenos (HBSC) programą rodo, kad probleminis naudojimasis socialiniais tinklais būdingas reikšmingai daliai mokinių. Maždaug 13 % Lietuvos paauglių pasižymi tokiais požymiais kaip sunkumai kontroliuojant naudojimosi laiką, kitų veiklų apleidimas ar neigiamos pasekmės kasdieniame gyvenime. Šis rodiklis yra panašus į tarptautinius vidurkius, o kai kuriuose tyrimuose net šiek tiek juos viršija (HBSC Lietuva, 2022; PSO, 2024).

Psichoemocinė gerovė

Lietuvos paauglių interneto naudojimo įpročių tyrimai taip pat atskleidžia ryšį tarp probleminio naudojimosi socialiniais tinklais ir psichoemocinės gerovės. Paaugliai, kuriems būdingas labiau kompulsyvus elgesys internete, dažniau nurodo mažesnį pasitenkinimą gyvenimu, patiria daugiau emocinių sunkumų ir prasčiau vertina savo sveikatą bei bendrą savijautą nei jų bendraamžiai (Lesinskienė ir kt., 2024). Šios išvados atitinka tarptautinių tyrimų rezultatus ir rodo, kad ši problema aktuali ne tik pasauliniu, bet ir nacionaliniu mastu.

Kasdieniai įpročiai

Lietuvoje atlikti skaitmeninių įpročių tyrimai taip pat rodo, kad naudojimasis socialiniais tinklais daugeliui žmonių yra nuolatinė kasdienio gyvenimo dalis. Nemaža dalis respondentų teigia retai sąmoningai atsitraukiantys nuo socialinių tinklų ir abejojantys savo gebėjimu visiškai jų atsisakyti (Kantar Lietuva, 2023). Tai rodo, kad socialiniai tinklai yra tapę neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi ir atlieka svarbų vaidmenį palaikant socialinius ryšius, organizuojant veiklas bei formuojant kasdienius bendravimo įpročius.

Psichikos sveikata

Nacionaliniai psichikos sveikatos stebėsenos duomenys taip pat atskleidžia tendencijas, svarbias šiai diskusijai. Tyrimai rodo, kad nemaža dalis Lietuvos paauglių susiduria su stresu, vienišumo jausmu ir emociniais sunkumais – veiksniais, kurie dažnai siejami su intensyviu bendravimu internete ir nuolatiniu socialiniu lyginimusi (Šalčiūnaitė-Nikonovė, 2023). Nors šie tyrimai neleidžia nustatyti tiesioginio priežastinio ryšio, jie prisideda prie platesnių diskusijų apie skaitmeninės aplinkos poveikį jaunų žmonių gerovei.

Pagrindinė išvada

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos situacija atspindi tas pačias tendencijas, kurios stebimos ir kitose pasaulio šalyse. Socialiniai tinklai yra tapę įprasta ir svarbia paauglių socialinio gyvenimo dalimi, tačiau daliai jaunų žmonių jų naudojimas siejamas su prastesne emocine savijauta ir kitais gerovės iššūkiais. Todėl klausimas, ar socialinius tinklus reikėtų vertinti pirmiausia kaip bendravimo priemonę, galimą elgesio rizikos veiksnį, ar abu šiuos aspektus kartu, išlieka aktualus tiek švietimo, tiek viešosios politikos kontekste.

2.4. Pagrindiniai prieštaravimai ir dilemos

Priklausomybė ar įprotis?

Viena pagrindinių šios temos dilemų – riba tarp priklausomybės ir įpročio. Vieni mokslininkai teigia, kad nuolatinis socialinių tinklų tikrinimas, sunkumai atsitraukti ir diskomfortas neturint prieigos prie platformų primena elgesio priklausomybėms būdingus požymius, ypač kai tai neigiamai veikia miegą, mokymąsi ar santykius su kitais (Griffiths, 2005). Kiti mano, kad toks elgesys labiau atspindi stiprių įpročių susiformavimą skaitmeninėje aplinkoje, o ne priklausomybę. Jų nuomone, pernelyg lengvas šio elgesio priskyrimas priklausomybei gali lemti įprasto prisitaikymo prie naujų bendravimo technologijų patologizavimą (Billieux, 2015).

Asmeninė atsakomybė ar dizainas?

Antroji dilema susijusi su asmeninės atsakomybės ir platformų dizaino santykiu. Viena pozicija teigia, kad žmonės patys kontroliuoja savo elgesį, todėl turėtų ugdyti savireguliacijos įgūdžius, sąmoningai valdyti savo laiką internete ir laikytis skaitmeninės disciplinos. Kita pozicija pabrėžia, kad socialinių tinklų platformos yra sąmoningai kuriamos taip, kad kuo labiau skatintų vartotojų įsitraukimą. Tam pasitelkiami pranešimai, įvairios atlygio sistemos ir algoritmai, atrenkantys vartotojui patraukliausią turinį. Todėl elgesį lemia ne tik asmeniniai pasirinkimai, bet ir technologiniai sprendimai, sukurti vartotojo dėmesiui išlaikyti (Haidt, 2024). Dėl šios priežasties kyla klausimas, ar pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas individualių įpročių keitimui, ar pačių platformų veikimo principų ir verslo praktikų reguliavimui.

Nauda ar žala?

Trečioji dilema susijusi su socialinių tinklų teikiamos naudos ir galimos žalos vertinimu. Nors socialiniai tinklai gali stiprinti socialinius ryšius, skatinti priklausymo bendruomenei jausmą ir sudaryti sąlygas saviraiškai, ypač socialinių sunkumų patiriantiems asmenims (Gagne, 2023), tyrimai taip pat sieja intensyvų jų naudojimą su miego sutrikimais, išsiblaškymu ir emociniais sunkumais (Amirthalingam ir Khera, 2024). Dėl to išlieka klausimas, ar socialinių tinklų teikiama nauda nusveria galimą žalą ir kurioms vartotojų grupėms šis poveikis yra reikšmingiausias.

Laisvė ar apsauga?

Dar viena svarbi diskusija susijusi su laisvės ir apsaugos pusiausvyra, ypač kalbant apie nepilnamečius. Jei socialiniai tinklai veikia panašiai kaip priklausomybę skatinanti veikla, gali būti pagrįsta taikyti griežtesnes apsaugos priemones, pavyzdžiui, nustatyti amžiaus ribojimus, riboti telefonų naudojimą mokyklose ar griežčiau reguliuoti pačių platformų veiklą. Tačiau jei socialiniai tinklai pirmiausia laikomi įprasta bendravimo ir socialinės sąveikos priemone, tokios priemonės gali būti vertinamos kaip pertekliniai asmens laisvės, savarankiškumo ir bendravimo galimybių ribojimai.

2.5. Pagrindinės suinteresuotosios grupės

Priklausomybės nuo socialinių tinklų klausimas apima ne tik pavienius vartotojus. Socialiniai tinklai yra glaudžiai integruoti į paauglių bendravimą, mokymąsi ir socialinių ryšių kūrimą, todėl jų poveikis bei sprendimai, kaip valdyti galimas rizikas, yra aktualūs įvairioms visuomenės grupėms.

Paaugliai

Paaugliai yra tiesiogiai labiausiai paveikiama grupė. Daugeliui jų socialiniai tinklai yra pagrindinė erdvė palaikyti draugystes, formuoti savo tapatybę ir būti matomiems socialinėje aplinkoje. Todėl socialinių tinklų teikiama nauda ir galima žala yra jaučiama itin stipriai. Viena vertus, jie suteikia galimybę bendrauti, gauti palaikymą ir jaustis bendruomenės dalimi. Kita vertus, intensyvus naudojimasis socialiniais tinklais siejamas su miego sutrikimais, nuolatiniu poreikiu tikrinti pranešimus, didesniu nerimu ir sumažėjusia dėmesio koncentracija (Amirthalingam ir Khera, 2024).

Mokyklos ir mokytojai

Mokyklos ir mokytojai taip pat susiduria su socialinių tinklų poveikiu. Naudojimasis telefonais ir bendravimas internete gali turėti įtakos mokinių dėmesio koncentracijai, namų darbų atlikimui ir tarpusavio santykiams. Be to, virtualioje erdvėje kilusios problemos, tokios kaip gandai, konfliktai ar elektroninės patyčios, dažnai persikelia į mokyklos aplinką ir daro įtaką bendram mokyklos klimatui.

Bendraamžiai ir draugai

Bendraamžiai ir draugų grupės taip pat vaidina svarbų vaidmenį, nes naudojimąsi socialiniais tinklais dažnai lemia socialiniai lūkesčiai. Grupiniai pokalbiai ir bendros virtualios erdvės gali skatinti poreikį nuolat būti pasiekiamam, greitai reaguoti į žinutes ir aktyviai dalyvauti bendravime. Dėl to socialinių tinklų naudojimo mažinimas gali būti suvokiamas ne kaip atsisakymas tam tikros veiklos ar pramogos, bet kaip atsitraukimas nuo socialinio gyvenimo.

Technologijų bendrovės

Technologijų bendrovės ir socialinių tinklų platformų kūrėjai formuoja aplinką, kurioje vyksta vartotojų sąveika. Jų sprendimai dėl pranešimų sistemos, personalizuotų naujienų srautų ir vartotojų įsitraukimą skatinančių funkcijų daro tiesioginę įtaką tam, kaip dažnai žmonės grįžta į platformas ir kiek laiko jose praleidžia. Todėl diskusijose vis dažniau keliamas klausimas, ar šios bendrovės turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už galimai žalingų dizaino sprendimų mažinimą (Haidt, 2024).

Tėvai ir šeima

Tėvai ir šeimos nariai dažnai prisiima atsakomybę už ribų nustatymą ir vaikų gerovės užtikrinimą. Jie gali nerimauti dėl paauglių psichikos sveikatos, saugumo internete ir mokymosi rezultatų, tačiau kartu susiduria su sudėtingu iššūkiu – rasti pusiausvyrą tarp kontrolės ir savarankiškumo. Per griežti ribojimai gali sukelti konfliktų, o pernelyg laisvas požiūris gali sudaryti sąlygas formuotis nesveikiems naudojimosi įpročiams. Todėl šeima dažnai tampa pirmąja aplinka, kurioje sprendžiami su socialinių tinklų naudojimu susiję klausimai.

Valstybė ir specialistai

Valstybinės institucijos, politikos formuotojai ir psichikos sveikatos specialistai taip pat yra svarbūs šios diskusijos dalyviai. Jie sprendžia, kokios apsaugos priemonės, rekomendacijos ir reguliavimo mechanizmai turėtų būti taikomi. Politikai svarsto amžiaus ribojimus, privatumo apsaugos taisykles ir mokykloms skirtas gaires, o mokslininkai bei sveikatos specialistai prisideda prie visuomenės supratimo formavimo, aiškindami, ar intensyvus naudojimasis socialiniais tinklais turėtų būti vertinamas kaip visuomenės sveikatos problema, ar kaip valdomas elgesio įprotis (Tikader, 2025).

3Argumentai už ir prieš

3.1. Pasaulinės tendencijos ir statistiniai duomenys

Socialinių tinklų naudojimo augimas

Socialinių tinklų naudojimas pasaulyje ir toliau sparčiai auga. Remiantis „Digital 2025 Global Overview Report“ duomenimis, 2025 m. spalio mėn. pasaulyje buvo apie 5,66 mlrd. aktyvių socialinių tinklų naudotojų paskyrų, o tai sudarė maždaug 68,7 % pasaulio gyventojų. Šie duomenys rodo nuoseklų ir ilgalaikį socialinių tinklų naudojimo augimą bei vis didesnę jų svarbą žmonių kasdieniame gyvenime.

2 pav. Pasaulinė socialinių tinklų naudojimo apžvalga (2025 m. spalis). (*Šaltinis: Kepios analizė; We Are Social ir Meltwater. Digital 2026 Global Overview Report. DataReportal, 2025 m.).
2 pav. Pasaulinė socialinių tinklų naudojimo apžvalga (2025 m. spalis). (*Šaltinis: Kepios analizė; We Are Social ir Meltwater. Digital 2026 Global Overview Report. DataReportal, 2025 m.).

Šie skaičiai rodo ilgalaikes augimo tendencijas: socialinių tinklų naudojimas sparčiai plėtėsi – nuo nedidelės pasaulio gyventojų dalies 2000-ųjų pradžioje iki daugumos gyventojų 2020-ųjų viduryje. Augimas tęsiasi nepaisant regioninių interneto prieigos ir platformų populiarumo skirtumų, o tai rodo, kad socialinės platformos tapo svarbia kasdienio žmonių gyvenimo dalimi.

Socialiniai tinklai tarp interneto naudotojų

Palyginus pasaulio gyventojų ir interneto naudotojų procentinę dalį, dar labiau išryškėja socialinių tinklų svarba. DataReportal tyrimo duomenimis, 93,8 % visų pasaulio interneto naudotojų nuo 16 metų amžiaus naudojasi bent viena socialinių tinklų platforma. Šis rodiklis rodo, kad tarp interneto naudotojų socialinių tinklų naudojimas yra beveik visuotinis. Tai leidžia teigti, kad socialiniai tinklai yra plačiai paplitę tarp interneto naudotojų, net jei bendras jų paplitimas pasaulio gyventojų tarpe dar nesiekia 100 %.

3 pav. Socialinių tinklų platformų naudojimas tarp 16 metų ir vyresnių interneto naudotojų (2025 m. spalio mėn.). (*Šaltinis: GWI (2025 m. antrasis ketvirtis), parengė Kepios; We Are Social ir Meltwater. Digital 2026 Global Overview Report. DataReportal, 2025 m.).
3 pav. Socialinių tinklų platformų naudojimas tarp 16 metų ir vyresnių interneto naudotojų (2025 m. spalio mėn.). (*Šaltinis: GWI (2025 m. antrasis ketvirtis), parengė Kepios; We Are Social ir Meltwater. Digital 2026 Global Overview Report. DataReportal, 2025 m.).
Kasdienio naudojimo intensyvumas

Vidutiniai kasdienio naudojimo rodikliai taip pat atskleidžia aukštą vartotojų įsitraukimo lygį. Pasaulinės statistikos duomenimis, socialiniuose tinkluose vidutiniškai praleidžiama apie 2 valandas ir 20 minučių per dieną, o jaunesnių kartų atstovai, pavyzdžiui, Z karta ir tūkstantmečio karta, socialiniuose tinkluose paprastai praleidžia daugiau laiko nei vyresnio amžiaus žmonės.

Regioniniai skirtumai

Šalia pasaulinių tendencijų egzistuoja ir regioniniai skirtumai. Pavyzdžiui, atskirų šalių duomenys rodo nevienodą socialinių tinklų paplitimą: Italijoje 2025 m. buvo 42,2 mln. socialinių tinklų naudotojų paskyrų, o tai sudarė 71,2 % šalies gyventojų, tuo tarpu Pakistane buvo 66,9 mln. naudotojų paskyrų, sudarančių 26,4 % gyventojų. Tokie palyginimai rodo, kad socialinių tinklų naudojimo paplitimas skirtinguose regionuose ir socialiniuose kontekstuose gali labai skirtis.

Populiariausios socialinių tinklų platformos

Tačiau ne visos socialinių tinklų platformos yra vienodai populiarios. Nors rinkoje dominuoja kelios didelės platformos, mažesnės ir labiau specializuotos platformos išlieka svarbios tam tikroms vartotojų grupėms ir bendruomenėms.

  • Facebook: išlieka didžiausia socialinių tinklų platforma pasaulyje, turinti daugiau nei 3 mlrd. aktyvių naudotojų per mėnesį. Jos naudotojų auditorija yra labai įvairi, tačiau vidutinis vartotojų amžius yra šiek tiek didesnis nei kitose populiariose platformose.
  • YouTube: Daugiau nei 2,5 mlrd. naudotojų. Tai didžiausia vaizdo įrašų dalijimosi platforma, populiari tarp įvairių amžiaus grupių vartotojų.
  • Instagram: vizualiniu turiniu paremta platforma, turinti daugiau nei 2 mlrd. naudotojų. Ji ypač populiari tarp Z kartos ir tūkstantmečio kartos atstovų.
  • TikTok: išaugo iki daugiau nei 1,5 mlrd. naudotojų. Platforma dominuoja trumpo formato vaizdo įrašų srityje ir yra viena populiariausių tarp jaunesnės auditorijos.
  • LinkedIn: didžiausias profesinis socialinis tinklas pasaulyje, turintis daugiau nei 950 mln. narių.
  • X (buvęs Twitter): turi daugiau nei 400 mln. aktyvių naudotojų. Tai viena svarbiausių realaus laiko naujienų, viešųjų diskusijų ir komunikacijos platformų.
Pagrindinės pasaulinės tendencijos

Kartu šie statistiniai duomenys atskleidžia tris pagrindines ilgalaikes tendencijas: spartų pasaulinį socialinių tinklų naudotojų skaičiaus augimą, didelį interneto naudotojų įsitraukimą į socialinius tinklus ir nuolatinį jų naudojimo plitimą įvairiuose pasaulio regionuose.

JAV paauglių naudojimasis internetu

Šiandien beveik visi JAV paaugliai (96 %) teigia, kad internetu naudojasi kasdien. Nuo 2014–2015 m. paauglių, nurodančių, kad internetu naudojasi „beveik nuolat“, dalis išaugo beveik dvigubai – nuo 24% iki 46 %.

4 pav. 13–17 metų amžiaus JAV paauglių naudojimosi internetu dažnumas (2015–2024 m.). (Šaltinis: Pew Research Center. 2014–2024 m. atliktos JAV paauglių apklausos).
4 pav. 13–17 metų amžiaus JAV paauglių naudojimosi internetu dažnumas (2015–2024 m.). (Šaltinis: Pew Research Center. 2014–2024 m. atliktos JAV paauglių apklausos).

3.2. Teiginį pagrindžiantys argumentai: žmonės yra priklausomi nuo socialinių tinklų

Poveikis gerovei ir kasdieniam funkcionavimui

Stipriausi argumentai šioje diskusijoje yra susiję su realiu socialinių tinklų poveikiu paauglių gyvenimui. Teiginio, kad žmonės yra priklausomi nuo socialinių tinklų, šalininkai dažnai pradeda nuo poveikio gerovei ir kasdieniam funkcionavimui. Jie teigia, kad daugeliui mokinių intensyvus naudojimasis socialiniais tinklais yra susijęs su miego trūkumu, sumažėjusia dėmesio koncentracija, nerimu ir sunkumais sutelkti dėmesį į mokymosi užduotis. Svarbiausia ne tai, kad kiekvienas vartotojas patiria žalą, bet tai, kad elgesys tęsiasi net tada, kai sukelia akivaizdžių problemų. Būtent tai laikoma vienu svarbiausių priklausomybės požymių (Griffiths, 2005; PSO, 2024).

Psichikos sveikatos rizikos

Tyrimai patvirtina šį susirūpinimą. Jie rodo, kad intensyvesnis paauglių naudojimasis socialiniais tinklais yra susijęs su didesne psichikos sveikatos sunkumų rizika, įskaitant nerimą, depresiją, nepasitenkinimą savo kūno įvaizdžiu, dėmesio koncentracijos problemas ir vienišumo jausmą (Haidt, 2024). Šios tendencijos ypač išryškėjo 2010-ųjų pradžioje, kai sparčiai paplito išmanieji telefonai ir nuolatinė prieiga prie interneto (Haidt, 2024). Mokslinės apžvalgos taip pat rodo, kad intensyvesnis naudojimasis socialiniais tinklais yra susijęs su didesne nerimo ir depresijos rizika jaunimo tarpe, ypač tarp jau turinčių psichikos sveikatos sunkumų (Khalaf ir Alubied, 2023; Fassi ir kt., 2025).

Naudojimosi intensyvumas

Naudojimosi intensyvumas taip pat stiprina šį argumentą. Pasauliniai duomenys rodo, kad paaugliai internete praleidžia daug laiko. Pavyzdžiui, JAV paaugliai nurodo socialiniuose tinkluose praleidžiantys vidutiniškai 4,8 valandos per dieną (Gallup, 2023), o daugelis jų platformomis naudojasi tris ar daugiau valandų kasdien. Tyrimai rodo, kad toks naudojimosi intensyvumas siejamas su didesne depresijos ir nerimo rizika. Tarp paauglių, socialiniuose tinkluose praleidžiančių 5–7 valandas per dieną, psichikos sveikatos sunkumai fiksuojami gerokai dažniau. Be to, per pastarąjį dešimtmetį beveik dvigubai išaugo paauglių, teigiančių, kad internete būna „beveik nuolat“, dalis – nuo 24 % 2014–2015 m. iki 46 % šiandien.

Konkrečių platformų poveikis

Šį susirūpinimą dar labiau sustiprina konkrečių platformų tyrimai. Beveik du trečdaliai JAV paauglių naudojasi „Instagram“, o Jungtinės Karalystės Karališkosios visuomenės sveikatos draugijos ir „Young Health Movement“ atlikta apklausa parodė, kad ši platforma buvo vertinama kaip labiausiai neigiamą poveikį psichikos sveikatai daranti tarp pagrindinių socialinių tinklų. 14–17 metų paaugliai dažniau nurodė patiriantys nerimą, depresijos simptomus, vienišumą ir baimę praleisti svarbius įvykius (FOMO). Taip pat buvo pastebėtas neigiamas poveikis miegui, kūno įvaizdžiui ir didesnė patyčių rizika (Karališkoji visuomenės sveikatos draugija ir Young Health Movement, 2017).

Kontrolės praradimas

Antras svarbus argumentas, kuriuo grindžiamas teiginys apie priklausomybę nuo socialinių tinklų, yra susijęs su kontrolės praradimu. Teigiama, kad naudojimasis socialiniais tinklais dažnai tampa automatiniu elgesiu: mokiniai atsidaro programėles nesąmoningai, nuolat tikrina pranešimus arba jaučia diskomfortą, kai negali pasiekti savo telefono. Šio požiūrio šalininkai teigia, kad toks elgesys mažiau primena įprastą įprotį ir labiau panašus į kompulsyvų elgesį, ypač kai jis pasireiškia pamokų metu, vėlai vakare ar atliekant namų darbus (Amirthalingam ir Khera, 2024). Šį argumentą sustiprina tyrimai, rodantys, kad probleminiai vartotojai sunkiai kontroliuoja savo elgesį – pasauliniu mastu apie 11 % paauglių pasižymi probleminio socialinių tinklų naudojimo požymiais. Tai reiškia, kad jiems sunku reguliuoti savo įsitraukimą į socialinius tinklus ir jie patiria neigiamų pasekmių kasdieniame gyvenime (PSO, 2024).

Kognityvinis poveikis

Šį teiginį dar labiau patvirtina kognityviniai tyrimai. Tyrimai rodo, kad kompulsyvus naudojimasis socialiniais tinklais yra susijęs su dėmesio koncentracijos sutrikimais, didesniu stresu, nerimu ir sunkumais susikaupti (Sharma ir Gera, 2025). Tai ypač aktualu mokiniams, nes tiesiogiai veikia mokymosi procesą ir akademinius pasiekimus.

Paauglių raida

Papildomi argumentai susiję su paauglių raida. Sveikatos specialistų rekomendacijose pažymima, kad dažnas naudojimasis socialiniais tinklais jautriu raidos laikotarpiu (maždaug nuo 10 iki 19 metų) gali turėti įtakos emocijų reguliavimui, impulsų kontrolei ir socialinių įgūdžių formavimuisi – veiksniams, kurie yra svarbūs ilgalaikei emocinei gerovei (Katella, 2024).

Platformų veikimo principai

Kitas svarbus argumentas yra susijęs su pačių platformų veikimo principais. Socialinių tinklų platformos nėra neutralios erdvės – jos kuriamos taip, kad kuo ilgiau išlaikytų vartotojo dėmesį. Tokios funkcijos kaip begalinis slinkimas, automatinis vaizdo įrašų paleidimas, nuolatiniai pranešimai ir personalizuotos rekomendacijos skatina vartotojus pasilikti platformoje ilgiau ir dažniau į ją sugrįžti. Šalininkai teigia, kad bendrovės, kurių verslo modelis grindžiamas vartotojų dėmesiu, turi stiprių paskatų kurti įtraukiantį dizainą, kuris mažina vartotojo savikontrolę, ypač tarp paauglių, jautriau reaguojančių į socialinį pripažinimą ir momentinį atlygį (Haidt, 2024).

Reiškinio mastas

Galiausiai pasaulinės tendencijos rodo, kokio masto yra šis reiškinys. Socialinių tinklų naudojimas iš palyginti ribotos veiklos tapo beveik visuotiniu reiškiniu – pasaulyje yra daugiau nei 5,4 mlrd. naudotojų, o 93,8 % interneto naudotojų naudojasi bent viena socialinių tinklų platforma. Vidutiniškai socialiniuose tinkluose praleidžiama apie 2 valandas ir 20 minučių per dieną. Teiginio šalininkų nuomone, toks mastas kartu su fiksuojamomis neigiamomis pasekmėmis leidžia socialinių tinklų naudojimą vertinti ne kaip pavienę problemą, o kaip plačiai paplitusį elgesio reiškinį, turintį priklausomybei būdingų bruožų.

3.3. Argumentai, prieštaraujantys teiginiui: žmonės yra priklausomi nuo socialinių tinklų

Socialiniai tinklai kaip įprasta socialinio gyvenimo dalis

Stipriausi prieštaraujantys argumentai prasideda nuo teiginio, kad socialiniai tinklai šiandien yra tapę įprasta socialinio gyvenimo dalimi. Tie, kurie nepritaria priklausomybės sampratai, teigia, kad intensyvus naudojimasis socialiniais tinklais dažnai yra racionalus ir suprantamas reiškinys: paaugliai jais naudojasi todėl, kad būtent ten vyksta draugų bendravimas ir grupinė komunikacija. Grupiniuose pokalbiuose derinami mokykliniai darbai, planuojamos veiklos ir palaikomi socialiniai ryšiai. Todėl dažnas telefono tikrinimas gali rodyti aktyvų dalyvavimą socialiniame gyvenime, o ne priklausomybę. Šiuo požiūriu priklausomybės etiketė gali būti klaidinanti, nes įprastas bendravimas pradedamas vertinti kaip sutrikimas (Gagne, 2023).

Tai patvirtina ir pasauliniai duomenys, rodantys, kokią svarbią vietą socialiniai tinklai užima šiuolaikiniame gyvenime. Apie 93,8 % interneto naudotojų naudojasi bent viena socialinių tinklų platforma, o 36 % paauglių teigia nuolat bendraujantys su draugais internetinėje erdvėje (PSO, 2024). Žvelgiant iš šios perspektyvos, intensyvus naudojimasis socialiniais tinklais atspindi šiuolaikinio bendravimo ypatumus, o ne kontrolės praradimą.

Individualūs skirtumai ir psichikos sveikata

Antras stiprus priešingas argumentas susijęs su individualiais žmonių skirtumais. Daugelis paauglių intensyviai naudojasi socialiniais tinklais, tačiau vis tiek pasiekia gerų mokymosi rezultatų, pakankamai miega ir prireikus gali apriboti naudojimąsi jais. Kritikai teigia, kad jei dauguma vartotojų geba koreguoti savo elgesį pasikeitus aplinkybėms, toks elgesys neatitinka priklausomybei būdingų požymių. Jie taip pat pabrėžia, kad neigiamos pasekmės dažniausiai pasireiškia tarp paauglių, kurie jau anksčiau susidūrė su nerimu, vienišumu ar stresu. Tai leidžia manyti, kad intensyvus naudojimasis socialiniais tinklais gali būti ne problemų priežastis, o būdas su jomis susidoroti (Agyapong-Opoku, Agyapong-Opoku ir Greenshaw, 2025). Apskritai mokslininkai pabrėžia, kad socialinių tinklų naudojimo ir psichikos sveikatos ryšys yra sudėtingas ir negali būti aiškinamas vien tik laiku, praleidžiamu prie ekrano. Reikšmingą vaidmenį taip pat atlieka santykiai su bendraamžiais ir šeima, patyčių patirtis, socialinė aplinka bei gyvenime patiriamas stresas.

Mitas

„Jei daug naudojatės socialiniais tinklais, vadinasi, esate priklausomas.“

Tikrovė

Nebūtinai. Intensyvus naudojimasis socialiniais tinklais ir priklausomybė nėra tas pats. Tyrimuose aiškiai skiriamas probleminis naudojimasis, kuriam būdingas kontrolės praradimas ir neigiamos pasekmės kasdieniam gyvenimui, nuo paprasčiausio daug laiko praleidimo internete. Dauguma paauglių socialiniais tinklais naudojasi kasdien, tačiau tik mažesnei jų daliai būdingi į priklausomybę panašūs elgesio modeliai (PSO, 2024).

Mitas

„Programėlių ištrynimas išsprendžia problemą.“

Tikrovė

Kartais tai gali padėti, tačiau ne visada. Daugeliui mokinių grupiniai pokalbiai naudojami mokymuisi, veiklų planavimui ir draugystėms palaikyti. Programėlių pašalinimas gali sumažinti laiką prie ekrano, tačiau kartu gali apriboti prieigą prie svarbių socialinių ryšių. Be to, toks elgesys dažnai persikelia į kitas platformas, todėl pati problema nebūtinai išnyksta.

Socialinių tinklų nauda ir neišvengiami kompromisai

Trečiasis priešingas argumentas susijęs su socialinių tinklų teikiama nauda ir neišvengiamais kompromisais. Socialiniai tinklai gali suteikti priklausymo bendruomenei jausmą, sudaryti galimybes saviraiškai ir padėti palaikyti bendruomenes, ypač mokiniams, kurie jaučiasi socialiai izoliuoti realiame gyvenime. Daugelis paauglių jais naudojasi siekdami užmegzti ryšius su panašiai mąstančiais bendraamžiais ir formuoti savo tapatybę, ypač tais atvejais, kai socialinė parama realiame gyvenime yra ribota. Tyrimai taip pat rodo, kad aktyvus naudojimasis socialiniais tinklais (pavyzdžiui, bendravimas žinutėmis ar turinio kūrimas) gali turėti kitokį poveikį nei pasyvus naršymas, o būtent pasyvus naršymas dažniau siejamas su neigiama nuotaika ir socialiniu lyginimusi. Teigiama, kad nors socialiniai tinklai kelia tam tikrų rizikų, jie taip pat tenkina svarbius socialinius poreikius. Mokykloms ir tėvams kyla dilema, nes griežti apribojimai gali sumažinti žalą vieniems mokiniams, tačiau kartu padidinti kitų mokinių socialinę izoliaciją. Todėl daugelis mokslininkų ir institucijų šį klausimą apibūdina kaip skaitmeninės gerovės pusiausvyros paiešką, o ne kaip prielaidą, kad bet koks naudojimasis socialiniais tinklais yra probleminis (PSO, 2024).

Tai susiję su dar vienu dažnai pasitaikančiu klaidingu įsitikinimu:

Mitas

„Socialiniai tinklai visiems kenkia vienodai.“

Tikrovė

Poveikis skirtingiems žmonėms gali labai skirtis. Vieni vartotojai patiria išsiblaškymą, stresą ar neigiamas emocijas, o kiti randa palaikymą, bendruomeniškumo jausmą ar didesnį pasitikėjimą savimi. Tyrimai rodo, kad rezultatai dažnai priklauso ne tik nuo pačios platformos, bet ir nuo asmens savybių, psichologinės savijautos bei naudojimosi būdų (Gagne, 2023).

Oponentai taip pat kritikuoja pernelyg supaprastintą priežasties ir pasekmės aiškinimą:

Mitas

„Priklausomybė reiškia, kad nėra asmeninės atsakomybės.“

Tikrovė

Nors platformų dizainas – pranešimai, personalizuoti naujienų srautai ir algoritmai – gali daryti įtaką vartotojų elgsenai, žmonės vis tiek priima sprendimus dėl savo naudojimosi įpročių ir nustatomų ribų. Todėl diskusija iš dalies susijusi su tuo, kaip atsakomybė turėtų būti paskirstyta tarp pačių vartotojų ir platformų kūrėjų (Haidt, 2024).

Mitas

„Daugiau laiko, praleidžiamo internete, visada reiškia prastesnę psichikos sveikatą.“

Tikrovė

Tyrimai rodo, kad svarbus ne tik praleidžiamas laikas, bet ir naudojimosi pobūdis. Nuolatinis socialinių tinklų tikrinimas, naudojimasis jais vėlai vakare ir polinkis lyginti save su kitais dažniau siejami su neigiamomis pasekmėmis nei vien bendras internete praleistų valandų skaičius.

Konteksto ir socialinės paramos svarba

Papildomi tyrimų duomenys taip pat pabrėžia konteksto ir socialinės paramos svarbą. Pavyzdžiui, paaugliams, kurių tėvai aktyviai domisi jų socialinių tinklų naudojimo įpročiais ir teikia reikalingą pagalbą bei gaires, būdinga mažesnė nerimo ir depresijos rizika nei tiems, kurie tokios paramos nesulaukia. Tai rodo, kad aplinka, tėvų įsitraukimas ir suteikiamas palaikymas gali turėti reikšmingą poveikį paauglių gerovei (Mabaso ir kt., 2024).

Galiausiai svarbu pabrėžti, kad socialiniai tinklai nėra vien tik pramoga:

Mitas

„Socialiniai tinklai yra tik pramoga.“

Tikrovė

Daugeliui paauglių jie atlieka svarbią socialinę funkciją – tai erdvė, kurioje palaikomos draugystės, dalijamasi informacija ir planuojamos bendros veiklos. Todėl naudojimosi socialiniais tinklais ribojimas kai kuriems jaunuoliams gali būti suvokiamas ne kaip atsisakymas pramogos, o kaip dalinis atsitraukimas nuo socialinio gyvenimo.

Mitas

„Tik paaugliai susiduria su pernelyg intensyviu socialinių tinklų naudojimu.“

Tikrovė

Tyrimai rodo, kad sunkumų kontroliuojant naudojimąsi socialiniais tinklais patiria ir suaugusieji. Todėl ši diskusija susijusi ne tik su paaugliais, bet ir su platesniais žmogaus elgesio skaitmeninėje aplinkoje klausimais.

Klinikinio sutrikimo statusas

Taip pat svarbu pažymėti, kad šiuo metu nė viename pagrindiniame psichikos sveikatos diagnostikos vadove priklausomybė nuo socialinių tinklų nėra pripažįstama kaip oficialus klinikinis sutrikimas, nors mokslininkai probleminiam naudojimuisi vertinti taiko įvairias priemones, pavyzdžiui, Bergeno priklausomybės nuo socialinių tinklų skalę (Amirthalingam ir Khera, 2024). Tai sustiprina argumentą, kad šis klausimas vis dar išlieka mokslinių diskusijų objektu ir nėra galutinai išspręstas.

3.4. Įdomūs faktai

„Patinka“ paspaudimai aktyvina smegenų atlygio sistemą. Tyrimai rodo, kad gaunant teigiamą grįžtamąjį ryšį socialiniuose tinkluose suaktyvėja smegenų atlygio sistema, susijusi su dopamino išsiskyrimu. Panašūs procesai vyksta gaunant kitus malonius stimulus, pavyzdžiui, maistą, pinigus ar laimėjimus.

Žmonės dažnai tikrina telefonus to sąmoningai nesuvokdami. Tyrimai rodo, kad daugelis vartotojų telefoną atrakina 50–150 kartų per dieną, o nemaža dalis šių veiksmų atliekami automatiškai, be aiškaus tikslo.

Pranešimai gali didinti stresą net tada, kai į juos nereaguojama. Vien pranešimo garsas ar jo pasirodymas ekrane gali padidinti nerimą ir sumažinti dėmesio koncentraciją.

Dauguma paauglių telefonus laiko miegamajame. Tyrimai rodo, kad apie 70–90 % paauglių miega šalia telefono, o daugelis jų naudojasi juo ir naktį, todėl blogėja miego kokybė.

Begalinis slinkimas neturi natūralios pabaigos. Skirtingai nei knyga ar televizijos laida, socialinių tinklų turinys neturi aiškios pabaigos, todėl vartotojams sunkiau sustoti ir atsitraukti.

Kai kurie žmonės patiria vadinamuosius fantominius telefono virpesius. Vartotojai kartais jaučia, kad telefonas vibruoja ar skamba, nors iš tikrųjų jokio pranešimo nėra gavę. Tai siejama su intensyviu telefono naudojimu.

Net ir nenaudojamas telefonas gali blaškyti dėmesį. Tyrimai rodo, kad vien telefono buvimas matomoje vietoje gali sumažinti dėmesio koncentraciją ir kognityvinį pajėgumą.

Socialiniai tinklai gali stiprinti įspūdį, kad „visi kiti gyvena geriau“. Žmonės dažniausiai dalijasi geriausiomis savo gyvenimo akimirkomis, todėl kitiems gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad aplinkiniai yra laimingesni, sėkmingesni ar populiaresni.

Trumpo formato vaizdo įrašai gali keisti dėmesio įpročius. Tokios platformos kaip „TikTok“ skatina greitą ir nuolat besikeičiantį turinio vartojimą, todėl ilgesnio susikaupimo reikalaujančios veiklos, pavyzdžiui, skaitymas ar mokymasis, gali atrodyti sudėtingesnės.

Programėlių ištrynimas nebūtinai sumažina bendrą naudojimąsi. Vartotojai dažnai vieną platformą pakeičia kita, todėl problema gali būti susijusi ne su konkrečia programėle, o su pačiu naudojimosi įpročiu.

4Atvejų analizė

Australija

1. Australija: siūlomi socialinių tinklų apribojimai ir paauglių reakcija (2025-2026 m.)

Kontekstas

2025–2026 m. Australija tapo viena iš labiausiai dėmesį prikausčiusių šalių diskusijose apie nepilnamečių naudojimąsi socialiniais tinklais. Federalinės ir valstijų valdžios institucijos pasiūlė įvairias priemones, skirtas jaunų žmonių gerovei apsaugoti, įskaitant amžiaus patvirtinimo reikalavimus, skaitmeninės tapatybės sprendimus nepilnamečiams ir net galimus naudojimosi socialiniais tinklais laiko apribojimus. Šie siūlymai buvo grindžiami susirūpinimu dėl pernelyg intensyvaus naudojimosi socialiniais tinklais ir galimo neigiamo poveikio paauglių psichikos sveikatai. Jie taip pat buvo platesnės vyriausybės strategijos dalis, kuria siekiama didinti technologijų bendrovių atsakomybę, riboti žalingo turinio sklaidą ir mažinti neigiamą skaitmeninės aplinkos poveikį jaunimui.

Diskusijos sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio ir visuomenės susidomėjimo. Daugelis tėvų ir pedagogų palaikė šias iniciatyvas, teigdami, kad prieigos prie socialinių tinklų ribojimas nepilnamečiams galėtų padėti sumažinti išsiblaškymą, nerimą ir miego sutrikimus.

Stebėti rezultatai

Tačiau daugelis paauglių socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidos interviu išreiškė nepasitenkinimą ir nepritarimą tokiems siūlymams:
• Kai kurie paaugliai platformose „TikTok“ ir „Instagram“ skelbė vaizdo įrašus, kuriuose teigė, kad socialiniai tinklai yra pagrindinė priemonė palaikyti ryšį su draugais, o jų ribojimas reikštų socialinių ryšių praradimą.
• Kiti tvirtino, kad paprasčiausiai pereitų prie kitų platformų ar bendravimo priemonių, kurioms tokie apribojimai nebūtų taikomi.
• Vienas Australijos žiniasklaidoje cituotas moksleivis teigė: „Jei iš mūsų atims „Instagram“ ir „TikTok“, prarasime ne tik programėles – prarasime dalį savo socialinio gyvenimo.“

Kai kurios Australijos valstijos kartu svarstė alternatyvų požiūrį – mokyklose įgyvendinti skaitmeninės gerovės programas, skirtas ugdyti sveikus naudojimosi socialiniais tinklais įpročius, o ne taikyti visiškus draudimus. Tokios skirtingos reakcijos atspindi problemos sudėtingumą ir įvairiapusiškumą.

Tebevykstantys iššūkiai

Technologijų ekspertai ir pilietinių teisių organizacijos taip pat reiškė susirūpinimą, kad griežti apribojimai gali būti nukreipti prieš įprastą jaunimo bendravimą, o ne prieš tikrąsias problemas. Jie taip pat atkreipė dėmesį, kad jauni žmonės gali nesunkiai apeiti apribojimus naudodamiesi VPN paslaugomis, alternatyviomis programėlėmis ar kitomis mažiau reguliuojamomis interneto platformomis.

Aktualumas diskusijai

Australijos atvejis rodo, kad diskusijos apie socialinių tinklų reguliavimą, ypač nepilnamečių atžvilgiu, nėra vien teorinės ar akademinės. Siūlomi teisiniai apribojimai sukėlė tiesioginę paauglių, kuriems socialiniai tinklai yra svarbi kasdienio gyvenimo dalis, reakciją. Šios reakcijos atskleidžia įtampą tarp siekio apsaugoti jaunų žmonių gerovę ir noro išsaugoti jų savarankiškumą. Jos taip pat kelia klausimą, ar nuolatinis intensyvus naudojimasis socialiniais tinklais rodo priklausomybę, socialinę būtinybę ar sudėtingesnį reiškinį?

Daugiau informacijos

Jungtinės Amerikos Valstijos

2. Jungtinės Amerikos Valstijos: reikšmingas tyrimas apie priklausomybę nuo socialinių tinklų

Kontekstas

2026 m. pradžioje Los Andžele, Kalifornijoje prasidėjo reikšminga teisinė byla, kurioje dvidešimtmetė moteris, viešai įvardijama inicialais K. G. M., pateikė ieškinį didžiosioms technologijų bendrovėms, įskaitant „Meta“ („Instagram“) ir „Google“ („YouTube“). Ieškovė teigė, kad šių bendrovių platformos buvo kuriamos taip, kad skatintų priklausomybę sukeliantį elgesį tarp vaikų ir paauglių, o tai prisidėjo prie jos psichikos sveikatos sunkumų, įskaitant nerimą, depresiją ir mintis apie savižudybę. Remiantis teismo dokumentais, socialiniais tinklais ji pradėjo naudotis būdama labai jauno amžiaus ir vėliau patyrė kompulsyvų poreikį nuolat tikrinti platformas bei ilgalaikį neigiamą poveikį psichologinei savijautai. Ieškinyje teigiama, kad bendrovės sąmoningai naudojo dizaino sprendimus, skatinančius nuolatinį vartotojų įsitraukimą ir didinančius platformose praleidžiamą laiką.

Stebėti rezultatai

Prieš prasidedant teismo procesui, bendrovės „TikTok“ ir „Snap“ pasiekė susitarimus su ieškove, o „Meta“ ir „YouTube“ nusprendė gintis teisme. Šios bendrovės tvirtina, kad jų platformos nėra kuriamos siekiant sukelti priklausomybę ir kad psichikos sveikatai įtaką daro daugybė kitų veiksnių. Bendrovių atstovai taip pat pabrėžė, kad intensyvus naudojimasis socialiniais tinklais neturėtų būti laikomas klinikine priklausomybe. Jų teigimu, tai labiau atitinka probleminio naudojimosi sampratą nei oficialiai pripažįstamą medicininį sutrikimą.

Aktualumas diskusijai

Ši byla yra vienas pirmųjų bandymų teisiškai patraukti platformų bendroves atsakomybėn už galimą priklausomybę skatinantį jų produktų poveikį. Ji perkelia diskusiją iš teorinio į praktinį ir teisinį lygmenį, nagrinėdama, ar platformų dizaino sprendimų skatinamas nuolatinis ir intensyvus naudojimasis gali būti laikomas priklausomybę primenančiu elgesiu, kuriam reikalingas reguliavimas.

Daugiau informacijos

Pasauliniu

3. Pasaulinės politikos diskusijos: socialinių tinklų naudojimo ribojimas nepilnamečiams

Kontekstas

2025–2026 m. kelios valstybės svarstė arba įgyvendino teisines priemones, ribojančias vaikų ir paauglių naudojimąsi socialiniais tinklais. Australija tapo viena pirmųjų šalių, priėmusių sprendimus, ribojančius jaunesnių nei 16 metų asmenų naudojimąsi pagrindinėmis socialinių tinklų platformomis be tėvų sutikimo. Šie sprendimai buvo grindžiami siekiu apsaugoti jaunų žmonių psichikos sveikatą ir mažinti probleminio naudojimosi riziką. Prancūzijos parlamentas rekomendavo riboti jaunesnių nei 15 metų vaikų prieigą prie socialinių tinklų bei svarstė vadinamosios skaitmeninės komendanto valandos idėją paaugliams. Šie siūlymai buvo grindžiami tyrimais, rodančiais, kad priklausomybę skatinantis platformų dizainas ir žalingas turinys gali kelti riziką nepilnamečiams. Panašios iniciatyvos buvo svarstomos ir kitose šalyse, įskaitant Ispaniją, Turkiją bei Vokietiją. Tai rodo platesnę tarptautinę tendenciją, kai socialiniai tinklai vis dažniau vertinami ne tik kaip asmeninio pasirinkimo klausimas, bet ir kaip sritis, kuriai gali būti reikalingas valstybinis reguliavimas.

Indijoje taip pat vyko aktyvios diskusijos dėl nepilnamečių naudojimosi socialiniais tinklais ribojimo. Kai kurie žinomi politikai siūlė uždrausti socialinius tinklus nepilnamečiams, argumentuodami didėjančiu susirūpinimu dėl priklausomybės, žalingo turinio ir galimo neigiamo poveikio jaunų žmonių gerovei. Nors nacionalinis draudimas nebuvo priimtas, šie siūlymai paskatino plačias visuomenines ir politines diskusijas.

Aktualumas diskusijai

Šie politiniai sprendimai rodo, kad kai kurios vyriausybės socialinių tinklų naudojimą vertina kaip galimą visuomenės sveikatos ir gerovės riziką, kuri tam tikromis aplinkybėmis gali būti reguliuojama teisinėmis priemonėmis. Toks požiūris iš dalies atspindi argumentą, kad intensyvus naudojimasis socialiniais tinklais gali turėti priklausomybei būdingų bruožų. Tuo pat metu stipri visuomenės reakcija, įskaitant paauglių nepritarimą siūlomiems ribojimams, atskleidžia, kaip sudėtinga suderinti asmens laisvę, gerovės apsaugą ir galimos žalos prevenciją.

Daugiau informacijos

Jungtinės Amerikos Valstijos

4. Jungtinės Amerikos Valstijos: Jutos socialinių tinklų komendanto valandos įstatymas ir paauglių reakcija

Kontekstas

2024 m. Jutos valstijoje buvo priimtas vienas griežčiausių pasaulyje įstatymų, reguliuojančių nepilnamečių naudojimąsi socialiniais tinklais. Įstatymas numatė, kad nepilnamečiams reikalingas tėvų sutikimas socialinių tinklų paskyroms susikurti, taip pat nustatė naktinius naudojimosi apribojimus – prieiga prie platformų buvo ribojama nuo 22.30 iki 6.30 val. ryto. Šios priemonės buvo grindžiamos siekiu gerinti paauglių miego kokybę ir psichikos sveikatą.

Stebėti rezultatai

Paaugliai į šiuos ribojimus reagavo neigiamai. JAV žiniasklaidoje publikuotuose interviu moksleiviai teigė nerimaujantys, kad bus atskirti nuo vakare vykstančių pokalbių ir praras ryšį su draugais, gyvenančiais kitose laiko juostose. Kai kurie nurodė, kad, siekdami išlaikyti socialinius ryšius, paprasčiausiai pereitų prie kitų programėlių arba naudotųsi VPN paslaugomis. Technologijų bendrovės taip pat apskundė įstatymą teismui, teigdamos, kad jis nepagrįstai riboja saviraiškos laisvę, bendravimą ir teisę į privatumą.

Vėliau teismas sustabdė dalies įstatymo galiojimą, kol bus įvertinta, ar numatyti ribojimai neprieštarauja JAV Konstitucijai.

Aktualumas diskusijai

Šis atvejis rodo, kad prieigos prie socialinių tinklų ribojimas nebūtinai sumažina naudojimąsi jais – vartotojai gali prisitaikyti ieškodami alternatyvių būdų išlaikyti įprastus bendravimo ir naudojimosi įpročius. Taip pat keliamas esminis klausimas: jei elgesys išlieka net ir susidūrus su ribojimais bei kliūtimis, ar tai rodo priklausomybę, socialinį poreikį, socialinį spaudimą, ar tiesiog stipriai susiformavusį įprotį?

Daugiau informacijos

Pakistanas

5. Pakistanas: TikTok draudimai, teismų sprendimai ir jaunimo priklausomybė nuo programėlės

Kontekstas

Pakistane „TikTok“ platforma buvo ne kartą uždrausta ir vėl leista naudoti pagal Pakistano telekomunikacijų tarnybos (PTA) sprendimus bei teismų nutartis. Dažniausiai tokie ribojimai buvo grindžiami valdžios institucijų teiginiais, kad platforma nepakankamai kontroliuoja „amoraliu“ ar „nepadoriu“ laikomą turinį. 2020 m. spalį Pakistanas visoje šalyje užblokavo „TikTok“, argumentuodamas, kad platforma nepakankamai efektyviai filtruoja turinį. Tačiau jau tą patį mėnesį draudimas buvo panaikintas po to, kai bendrovė pažadėjo stiprinti turinio moderavimą.

2021 m. kovą Pešavaro teismas dar kartą nurodė blokuoti programėlę, ir PTA šį sprendimą įgyvendino. Pranešama, kad netrukus po teismo nutarties „TikTok“ veikla šalyje buvo sustabdyta. Vis dėlto 2021 m. balandį teismas leido panaikinti ribojimus, kai pareigūnai informavo, jog bendrovė bendradarbiauja vykdydama nustatytus priežiūros reikalavimus. Vėlesniais metais Pakistanas ir toliau naudojo draudimus kaip spaudimo priemonę – „TikTok“ buvo ne kartą įspėta, užblokuota ir vėl leista veikti. Vienas plačiausiai aptartų platformos veiklos atnaujinimų įvyko 2021 m. lapkritį, kai „TikTok“ dar kartą pateikė valdžios institucijoms patikinimus dėl veiksmingesnės neteisėto turinio kontrolės.

Stebėti rezultatai

Daugelis jaunų vartotojų į šiuos draudimus reagavo neigiamai. Pakistano žiniasklaidoje ir technologijų temomis rengtuose reportažuose buvo cituojami paaugliai ir jauni turinio kūrėjai, kurie teigė jaučiantys nusivylimą ir nerimą, nes „TikTok“ jiems buvo ne tik pramogų, bet ir bendravimo, saviraiškos, o kai kuriais atvejais ir pajamų šaltinis. Kai kurie vartotojai iš karto perėjo prie alternatyvių platformų, tokių kaip „Instagram Reels“ ar „YouTube Shorts“, o kiti bandė apeiti ribojimus naudodamiesi VPN paslaugomis. Tai rodo, kad vienos platformos pašalinimas nepanaikino paties elgesio – jis tiesiog persikėlė į kitas platformas.

Aktualumas diskusijai

Šis atvejis atskleidžia, kas nutinka, kai iš žmonių kasdienio gyvenimo staiga pašalinama plačiai naudojama socialinių tinklų platforma. Nors Pakistano draudimai pirmiausia buvo grindžiami turinio kontrolės argumentais, pasikartojantis „TikTok“ uždraudimo ir veiklos atnaujinimo ciklas parodė, kaip sudėtinga valdžios institucijoms apriboti platformą, kuri yra tapusi svarbia kasdienio bendravimo ir pramogų dalimi. Šį atvejį galima interpretuoti skirtingai. Viena pusė gali teigti, kad nuolatinis vartotojų grįžimas prie tos pačios ar panašios platformos rodo priklausomybei būdingus elgesio modelius. Kita pusė gali argumentuoti, kad tai atspindi socialinį poreikį bendrauti ir dalyvauti skaitmeninėje erdvėje, todėl vartotojai tiesiog persikelia į kitas platformas, o ne visiškai atsisako tokio bendravimo būdo.

Daugiau informacijos

Jungtinė Karalystė

6. Jungtinė Karalystė: Moksleiviai pritaria išmaniųjų telefonų ribojimui mokyklose

Kontekstas

Pastaraisiais metais daugelis Jungtinės Karalystės mokyklų įvedė griežtesnes taisykles dėl išmaniųjų telefonų naudojimo pamokų metu, įskaitant reikalavimą telefonus laikyti užrakintuose dėkluose arba palikti juos namuose. Šios priemonės buvo skirtos gerinti mokinių dėmesio koncentraciją, mažinti elektroninių patyčių mastą ir stiprinti psichologinę gerovę.

Ši tema sulaukė nacionalinio dėmesio, kai Jungtinės Karalystės vyriausybė paragino mokyklas svarstyti panašių ribojimų taikymą.

Stebėti rezultatai

Mokinių apklausos ir interviu atskleidė įvairias reakcijas. Nors dalis paauglių iš pradžių nepritarė naujoms taisyklėms, teigdami, kad telefonai yra svarbi bendravimo ir socialinio gyvenimo dalis, po kelių mėnesių nemažai jų pastebėjo teigiamus pokyčius. Mokiniai teigė galintys geriau susikaupti, jaučiantys mažesnį spaudimą nedelsiant atsakyti į žinutes ir rečiau patiriantys nerimą dėl gaunamų pranešimų. Kai kurie netgi teigė pajutę palengvėjimą, nes per pamokas nebereikėjo nuolat sekti ir palaikyti internetinių pokalbių.

Mokytojai taip pat pastebėjo teigiamų pokyčių – klasėse tapo ramiau, pagerėjo mokinių įsitraukimas į ugdymo procesą, o konfliktų, prasidedančių internetinėje erdvėje ir persikeliančių į mokyklą, sumažėjo.

Apklausų ir žiniasklaidos duomenys parodė, kad nors iš pradžių daugelis mokinių tokiems sprendimams priešinosi, vėliau dalis jų pradėjo juos vertinti palankiau, nes ribojimai padėjo atsiriboti nuo nuolatinio telefono tikrinimo ir skaitmeninio spaudimo.

Aktualumas diskusijai

Skirtingai nei visiški socialinių tinklų draudimai kasdieniame gyvenime, šis atvejis rodo, kad elgesys gali keistis net ir laikinai apribojus prieigą prie skaitmeninių priemonių. Priklausomybės argumento šalininkai teigia, kad palengvėjimo jausmas po apribojimų gali būti siejamas su priklausomybei būdingais elgesio modeliais ir sumažėjusia savikontrole. Tuo tarpu oponentai argumentuoja, kad tai labiau atspindi aplinkos formuojamus įpročius – pasikeitus aplinkai, keičiasi ir elgesys, todėl nebūtina tokio reiškinio laikyti priklausomybe.

Daugiau informacijos

Lietuva

7. Lietuva: paauglys nacionalinėje televizijoje papasakojo apie priklausomybę nuo socialinių tinklų

Kontekstas

Lietuvos visuomeninio transliuotojo reportaže buvo pristatyta paauglės istorija, kurioje ji atvirai pasakojo apie savo patirtį, susijusią su tuo, ką ji pati ir kalbinti specialistai įvardijo kaip priklausomybę nuo socialinių tinklų. Interviu metu mergina teigė, kad ilgainiui vis mažiau bendravo su šeima ir draugais gyvai, o didžiąją dalį laiko praleisdavo internete, nuolat tikrindama pranešimus ir socialinių tinklų naujienas. Ji taip pat pasakojo jautusi nerimą ir įtampą neturėdama galimybės prisijungti prie socialinių tinklų bei sunkiai kontroliavusi jiems skiriamą laiką.

Stebėti rezultatai

Toje pačioje laidoje kalbinti psichologai aiškino, kad toks elgesys – nuolatinis socialinių tinklų tikrinimas, emocinis diskomfortas atsijungus ir kitų kasdienių veiklų nustūmimas į antrą planą – yra būdingas probleminiam ar priklausomybę primenančiam naudojimuisi socialiniais tinklais. Diskusijoje taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad socialinių tinklų grįžtamojo ryšio mechanizmai, tokie kaip „patinka“ paspaudimai, žinutės ir pranešimai, gali skatinti pasikartojantį platformų tikrinimą.

Šis pasakojimas sulaukė didelio visuomenės dėmesio, nes jame buvo pateikta ne statistika ar mokslinių tyrimų duomenys, o reali asmeninė patirtis, atskleidžianti, kaip ši problema gali pasireikšti kasdieniame gyvenime. Reportažas taip pat paskatino platesnes diskusijas tarp tėvų, pedagogų ir specialistų apie tai, ar panašus paauglių elgesys turėtų būti vertinamas kaip stiprus įprotis, ar kaip priklausomybės forma.

Aktualumas diskusijai

Skirtingai nei tarptautiniai teisiniai ginčai ar valstybinio lygmens ribojimai, šis atvejis atspindi konkrečią individualią patirtį Lietuvoje. Jis pateikia kokybinį problemos pavyzdį - paauglė apibūdina kontrolės praradimą, nuolatinį poreikį tikrinti socialinius tinklus ir emocinį diskomfortą negalint jais naudotis. Priklausomybės argumento šalininkai tai gali vertinti kaip elgesio priklausomybės požymius, o oponentai gali teigti, kad tai labiau susiję su emocinių sunkumų įveikos būdais, savireguliacijos stoka ar aiškių naudojimosi ribų nebuvimu, o ne su mediciniškai apibrėžta priklausomybe.

Daugiau informacijos

5Papildoma literatūra ir kiti šaltiniai

Literatūra

  • Haidt, Jonathan. The Anxious Generation (2024)Knygoje nagrinėjamas perėjimas nuo „žaismingos vaikystės“ prie „telefonų vaikystės“ ir analizuojamos sąsajos tarp išmaniųjų telefonų bei socialinių tinklų naudojimo augimo ir didėjančio paauglių nerimo, depresijos bei kitų psichikos sveikatos sunkumų. Šis darbas dažnai cituojamas argumentuojant, kad socialinių tinklų aplinka ir jos veikimo mechanizmai gali skatinti elgesio modelius, panašius į priklausomybę.
  • Alter, Adam. IrresistibleNagrinėja, kaip programėlės ir skaitmeninės platformos kuriamos taip, kad maksimaliai didintų vartotojų įsitraukimą, pasitelkiant psichologinius atlygio mechanizmus. Naudinga analizuojant įtikinamųjų technologijų poveikį ir argumentus apie elgesio priklausomybę.
  • Twenge, Jean M. iGen (2017)Nagrinėja pirmosios kartos, užaugusios su išmaniaisiais telefonais ir socialine žiniasklaida, elgsenos ir psichikos sveikatos pokyčius.

Straipsniai ir moksliniai tyrimai

  • Įrodymai – „The Anxious Generation“ tyrimų centras
  • Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Paauglių skaitmeninio elgesio ataskaitos
  • Pew Research Center – paaugliai, socialiniai tinklai ir technologijos
  • Gallup – paauglių naudojimosi socialiniais tinklais tyrimas
  • Karališkoji visuomenės sveikatos draugija (RSPH) – socialiniai tinklai ir jaunimo psichikos sveikata

Vaizdo įrašai ir pokalbiai

  • Lietuvos laisvosios rinkos institutas - Saugus bendravimas socialiniuose tinkluose
  • Lietuvos laisvosios rinkos institutas - Ar esi priklausomas nuo socialinės žiniasklaidos?
  • Jonathan Haidt
  • Washington Post
  • DW News
  • Dr. Christian Heim
  • Life Noggin

6Bibliografija

  1. Acaster, James. 2022. James Acaster's Guide to Quitting Social Media. London: Headline Publishing Group.
  2. Agyapong-Opoku, Nadine, Felix Agyapong-Opoku, and Andrew J. Greenshaw. 2025. “Effects of Social Media Use on Youth and Adolescent Mental Health: A Scoping Review of Reviews.” Behavioral Sciences 15 (5). https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC12108867/.
  3. Amirthalingam, Jashvini, and Anika Khera. 2024. “Understanding Social Media Addiction: A Deep Dive.” Cureus 16 (10). https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC11594359/.
  4. Billieux, Joël. 2015. “Can Disordered Mobile Phone Use Be Considered a Behavioral Addiction? An Update on Current Evidence and a Comprehensive Model for Future Research.” Current Addiction Reports 2: 156–62. https://link.springer.com/article/10.1007/s40429-015-0054-y.
  5. Dalomba, Frances. 2022. “Pros and Cons of Social Media: The Good, the Bad, and the Ugly.” Brown University Health. March 1, 2022. https://www.brownhealth.org/be-well/social-media-good-bad-and-ugly.
  6. Fassi, Luisa, Amanda M. Ferguson, Andrew K. Przybylski, Tamsin J. Ford, and Amy Orben. 2025. “Social Media Use in Adolescents With and Without Mental Health Conditions.” Nature Human Behaviour 9 (May). https://www.nature.com/articles/s41562-025-02134-4.
  7. Gallup. 2023. “Teens Spend Average of 4.8 Hours on Social Media Per Day.” June 13, 2023. https://news.gallup.com/poll/512576/teens-spend-average-hours-social-media-per-day.aspx.
  8. Gagne, Tammy. 2023. Is Social Media Harmful? San Diego, CA: ReferencePoint Press.
  9. Haidt, Jonathan. 2024. The Anxious Generation: How the Great Rewiring of Childhood Is Causing an Epidemic of Mental Illness. New York: Penguin Press.
  10. HBSC Lithuania. 2022. Health Behaviour in School-aged Children (HBSC): Lithuania (2021/2022) Key Findings / National Materials. HBSC Lithuania (hbsc.lt).
  11. Kantar Lithuania. 2023. Social Media Usage Habits Survey in Lithuania. Vilnius: Kantar Lithuania. https://www.kantar.lt/lt/top/paslaugos/media-auditoriju-tyrimai/interneto-naudotoju-tyrimas/duomenys-4/
  12. Katella, Kathy. 2024. “How Social Media Affects Your Teen's Mental Health: A Parent's Guide.” Yale Medicine. https://www.yalemedicine.org/news/social-media-teen-mental-health-a-parents-guide.
  13. Kemp, Simon. 2025. Digital 2026 Global Overview Report. Kepios / We Are Social / Meltwater (with GWI data, Q2 2025). DataReportal. https://datareportal.com/social-media-users.
  14. Khalaf, Abderrahman M., and Abdullah A. Alubied. 2023. “The Impact of Social Media on the Mental Health of Adolescents and Young Adults: A Systematic Review.” Cureus (August). https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC10476631/.
  15. Lesinskienė, Sigita, et al. 2024. “Lifestyle Habits Related to Internet Use in Adolescents: Relationships between Wellness, Happiness and Mental Health.” Children 11 (6): 726. https://www.mdpi.com/2227-9067/11/6/726.
  16. Mabaso, Wakithi S., Sascha Hein, Gabriela Pavarini, the OxWell Study Team, and Mina Fazel. 2024. “Exploring the Relationship Between Public Social Media Accounts, Adolescent Mental Health, and Parental Guidance in England: Large Cross-Sectional School Survey Study.” Journal of Medical Internet Research 26. https://www.jmir.org/2024/1/e57154/.
  17. Naskar, Abhijit. 2021. Mucize Insan: When the World Is Family. n.p.: Amazon Digital Services.
  18. Pew Research Center. 2024. “Teens, Social Media and Technology.” Pew Research Center (Internet & Technology). https://www.pewresearch.org/internet/.
  19. Royal Society for Public Health and Young Health Movement. 2017. #StatusOfMind: Social Media and Young People's Mental Health and Wellbeing. London: Royal Society for Public Health.
  20. Sharma, Kavita, and Manju Gera. 2025. “Social Media Addiction and Adolescent Mental Health: The Mediating Role of Cognitive Interference in Digital Communication.” (Preprint/working paper hosted on ResearchGate.) https://www.researchgate.net/publication/392827622_Social_Media_Addiction_and_Adolescent_Mental_Health_The_Mediating_Role_of_Cognitive_Interference_in_Digital_Communication.
  21. Šalčiūnaitė-Nikonovė, Lina. 2023. Exploring the Prevalence and Predictors of Anxiety among Lithuanian Adolescents during Times of Crisis: A Cross-Sectional Study. https://www.mdpi.com/2227-9067/11/1/32
  22. Tikader, Bikram. 2025. “Social Media Addiction in Teenagers – A Critical Review.” International Journal of Innovative Science and Research Technology 10 (January). https://doi.org/10.5281/zenodo.14651262.
  23. World Health Organization. 2024. A Focus on Adolescent Social Media Use and Gaming in Europe, Central Asia and Canada: Health Behaviour in School-aged Children International Report from the 2021/2022 Survey. Copenhagen: WHO Regional Office for Europe. https://iris.who.int/handle/10665/378982.
  24. World Health Organization Regional Office for Europe. 2024. “New Data Reveal Sharp Rise in Problematic Social Media Use Among Adolescents.” September 25, 2024. (Copenhagen.) https://www.who.int/europe/news/item/25-09-2024-teens--screens-and-mental-health