Ar vienintelė verslininkų socialinė atsakomybė yra didinti verslo pelną?
„Mes esame tai, ką nuolat darome. Tobulumas tad yra ne veiksmas, o įprotis.“
Aristotelis
„Inovacija atskiria lyderį nuo sekėjo.“
Steve Jobs
„Žmogus turi būti pakankamai didis, kad pripažintų savo klaidas, pakankamai protingas, kad iš jų pasimokytų, ir pakankamai stiprus, kad jas ištaisytų.“
John C. Maxwell
„Chaoso viduryje taip pat slypi galimybė.“
Sun Tzu
„Jei verslininko sprendimai klaidingi, pelno nebus...“
Guoda Azguridienė
1Įvadas
1.1. Kokia yra problema?
Ši diskusija nagrinėja, kas iš tikrųjų apibrėžia verslininką: kas jis yra, ką jis daro, ar sąlygos, kuriomis jis veikia. Ji kelia esminius klausimus, ar verslumo sėkmę ir poveikį pirmiausia formuoja individualūs charakterio bruožai – tokie kaip atsparumas, atsakomybė, nuovoka ir kūrybiškumas – ar išoriniai veiksniai, tokie kaip prieiga prie išteklių, institucinės sistemos, socialinė kilmė ir sėkmingos aplinkybės.
Vidiniai ir išoriniai sėkmės paaiškinimai
Problemos esmėje slypi įtampa tarp vidinių ir išorinių sėkmės paaiškinimų. Viena vertus, verslininkai dažnai matomi kaip asmenys, kurių asmeninės savybės lemia rezultatus. Jie priima sprendimus neapibrėžtumo sąlygomis, prisiima atsakomybę už riziką ir turi nuolat prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Iš šios perspektyvos tokie bruožai kaip disciplina, optimizmas ir gebėjimas mokytis iš nesėkmių yra esminiai tiek verslo sėkmei, tiek platesniam poveikiui visuomenei.
Kita vertus, verslumo rezultatai neatsiranda izoliacijoje. Juos formuoja ekonominės aplinkos, rinkos struktūros, prieiga prie kapitalo, švietimas ir tinklai. Net labai gabūs asmenys gali žlugti nepalankiomis sąlygomis, o kiti gali pavykti dėl palankių aplinkybių. Tai kelia klausimą, ar tikslu – ar teisinga – sėkmę ar nesėkmę pirmiausia priskirti asmeniniam charakteriui.
Pagrindiniai klausimai
Ši įtampa taip pat kelia esminius klausimus apie:
- kas skatina vertės kūrimą: individualus charakteris ar išorinės sąlygos
- kas turėtų prisiimti atsakomybę už sėkmę ir nesėkmę
- ir kaip visuomenė apibrėžia teisingumą, kai rezultatai priklauso tiek nuo asmeninių sprendimų, tiek nuo nekontroliuojamų veiksnių
Kaip vertinti verslininką?
Diskusija taip pat apima tai, kaip verslininkai turėtų būti vertinami visuomenės. Ar juos reikėtų vertinti pagal jų ketinimus, vertybes ir sprendimų priėmimo procesus, ar pagal rezultatus, kuriuos jie sukuria, tokius kaip pelnas, inovacijos ar socialinis poveikis? Nors rezultatai pateikia išmatuojamus duomenis, juos gali veikti veiksniai, esantys už verslininko kontrolės ribų. Priešingai, dėmesys vien charakteriui rizikuoja nepastebėti realių verslo sprendimų pasekmių.
Charakteris ir poveikis visuomenei
Papildomas sudėtingumo sluoksnis atsiranda santykyje tarp verslininko charakterio ir poveikio visuomenei. Dažnai daroma prielaida, kad verslininkai su stipriomis etinėmis vertybėmis ir atsakomybės jausmu natūraliai sukurs teigiamų rezultatų visuomenei. Tačiau šiai prielaidai galima mesti iššūkį: teigiami ketinimai ne visada veda prie naudingų rezultatų, o sėkmingi rezultatai gali atsirasti net nesant pagirtinų charakterio bruožų.
Posovietinis kontekstas
Posovietiniame kontekste šiai problemai daro įtaką istoriniai ir kultūriniai veiksniai. Posovietiniai pasakojimai prisidėjo prie skepticizmo verslumo atžvilgiu, dažnai siejant verslo sėkmę su nesąžiningu pranašumu, o ne asmeniniu nuopelnu. Tai formuoja, kaip suvokiamas verslininko charakteris – kartais pabrėžiant įtarumą, o ne pripažįstant pastangas, rizikavimą ir sprendimų priėmimą.
Elgsenos tyrimai ir kognityviniai iškraipymai
Galiausiai elgsenos tyrimai dar labiau apsunkina diskusiją, parodydami, kad žmonės dažnai klaidingai priskiria sėkmės ir nesėkmės priežastis. Asmenys linkę pernelyg sureikšminti asmeninius bruožus, tokius kaip talentas, pastangos ar charakteris, o nuvertinti išorinių sąlygų vaidmenį – arba, kai kuriais atvejais, daryti priešingai, priskiriami rezultatus pirmiausia sėkmei ar sisteminiams veiksniams. Tai rodo, kad diskusija yra ne tik ekonominė, bet ir psichologinė, formuojama kognityvinių iškraipymų ir intuityvių vertinimų apie atsakomybę, teisingumą ir kontrolę, o ne visapusiško supratimo, kaip iš tikrųjų formuojasi verslumo rezultatai.
Ar verslininkus labiau apibrėžia jų charakteris, jų veiksmai, ar aplinka, kurioje jie veikia – ir kaip tai turėtų paveikti tai, kaip vertiname jų vaidmenį visuomenėje?
1.2. Kokios pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai?
1.2.1. Pagrindinės ekonominės sąvokos
Verslininkas
Verslo savininkas, kuris organizuoja išteklius, prisiima riziką ir priima sprendimus neapibrėžtumo sąlygomis (Mises, 1951).
Verslumas / Verslas
Galimybių identifikavimo, rizikavimo ir ekonominės ar socialinės vertės kūrimo procesas.
Pelnas
Finansinis rezultatas, kai vertė, kurią visuomenė priskiria produktui ar paslaugai, viršija jo savikainą.
Vertės kūrimas
Prekių ar paslaugų, gerinančių žmonių gyvenimą ar tenkinančių jų poreikius, gamyba.
1.2.2. Rinkos sistemos pamatai
Privati nuosavybė
Nuosavybės teisės, leidžiančios asmenims ar įmonėms kontroliuoti ir naudoti turtą.
Laisvi mainai
Savanoriški sandoriai, kuriuose abi šalys tikisi gauti naudos.
Rinkos ekonomika
Sistema, kurioje kainas, gamybą ir paskirstymą lemia savanoriški mainai.
1.2.3. Socialinės ir santykių sąvokos
Pasitikėjimas versle
Socialinis pasitikėjimas tarp verslininkų, darbuotojų, vartotojų ir institucijų.
Darbo santykiai
Bendradarbiavimo susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo, grindžiamas abipuse nauda.
1.2.4. Inovacijos ir pažanga
Inovacija
Komercinis idėjų taikymas, generuojantis vertę ir gerinantis gerovę (LLRI, 2013).
Įtraukus verslumas
Verslumo veikla, plečianti galimybes ir mažinanti nelygybę (Vargas-Zeledon ir Lee, 2025).
1.2.5. Pagrindinės įtampos sąvokos
Rizika vs. saugumas
- Verslininkai veikia neapibrėžtumo sąlygomis ir prisiima riziką
- Darbuotojai dažnai siekia stabilumo ir nuspėjamumo
Atsakomybė vs. atlygis
- Verslininkai prisiima atsakomybę už ilgalaikius rezultatus
- Pelnas yra atlygis už šios atsakomybės valdymą
Suvokiamas vs. tikrasis vertės kūrimas
- Darbuotojai gali matyti save kaip pagrindinius vertės kūrėjus
- Verslininkai koordinuoja sistemą, kuri daro vertę įmanomą
1.3. Kokius pagrindinius charakterio bruožus turi verslininkai?
Verslininkai dažnai siejami su asmeninių savybių rinkiniu, leidžiančiu jiems veikti neapibrėžtumo ir atsakomybės sąlygomis. Tai apima atsparumą, iniciatyvą, nuovoką, kūrybiškumą, prisitaikymą, discipliną, optimizmą ir gebėjimą mokytis iš nesėkmių. Tokie bruožai svarbūs, nes verslininkai turi priimti sprendimus be garantijų, numatyti būsimas rinkos sąlygas ir tęsti veiklą nepaisant nesėkmės rizikos (Mises, 2010).
Šios savybės palaiko problemų sprendimą, inovacijas ir ilgalaikį sprendimų priėmimą. Jos taip pat veikia, kaip verslininkai reaguoja į iššūkius, paskirsto išteklius ir koordinuoja ekonominę veiklą.
Atsparumas
Gebėjimas tęsti veiklą nepaisant nesėkmių, neapibrėžtumo ir kliūčių
Iniciatyva
Pasiryžimas imtis veiksmų ir identifikuoti galimybes be išorinio nurodymo
Nuovoka
Gebėjimas priimti sprendimus neapibrėžtumo sąlygomis be visos informacijos
Kūrybiškumas
Gebėjimas generuoti naujas idėjas ir pritaikyti esamus sprendimus kintantiems poreikiams
Prisitaikymas
Lankstumas reaguoti į kintančias rinkos sąlygas ir išorinius sukrėtimus
Disciplina
Pastovumas pastangose, ilgalaikis dėmesys ir sprendimų vykdymas
Optimizmas
Tikėjimas būsima sėkme, motyvuojantis veikti nepaisant rizikos
Mokymasis iš nesėkmių
Gebėjimas traktuoti nesėkmę kaip grįžtamąjį ryšį ir gerinti būsimus sprendimus
Tačiau, nors šie bruožai gali stiprinti verslumo gebėjimus, jie patys savaime nelemia rezultatų. Sėkmė taip pat priklauso nuo išorinių veiksnių, tokių kaip prieiga prie kapitalo, institucinės sistemos, rinkos sąlygos ir laiko parinkimas.
Tai išryškina pagrindinę įžvalgą: verslininko charakterio bruožai yra svarbūs, bet jie veikia platesnėje sistemoje, kur rezultatus formuoja tiek individualūs sprendimai, tiek išorinės aplinkybės (Mises, 2010).
1.4. Kodėl tema aktuali ir gyvybiškai svarbi dabar?
Pats žodis talentas siekia graikų talanton – iš pradžių valiutos vienetą. Per Biblijos palyginimą jis ėmė reikšti dovaną, kurią reikia ugdyti ir naudoti, o ne slėpti. Ši kalbinė raida atspindi platesnę pačios verslumo istoriją: potencialas sukuria vertę tik tada, kai aktyviai rizikuojama, jis ugdomas ir nukreipiamas į kitų poreikius.
Verslumas plačiai pripažįstamas kaip vienas pagrindinių ekonomikos augimo, inovacijų ir darbo vietų kūrimo variklių (Nowiński ir kt., 2020). Tačiau jo aktualumas šiandien gerokai peržengia ekonomiką – jis yra centre to, kaip šiuolaikinės visuomenės reaguoja į neapibrėžtumą, technologijų pokyčius ir kintančius lūkesčius dėl teisingumo ir saugumo.
Verslumas technologinių pokyčių eroje
Sparčios skaitmenizacijos, dirbtinio intelekto ir pasaulinės konkurencijos eroje verslininkai atlieka esminį vaidmenį pritaikant ekonomikas pokyčiams. Jie kuria naujus produktus, paslaugas ir sistemas, gerinančius efektyvumą ir gyvenimo kokybę, dažnai transformuodami ištisas pramonės šakas. Tuo pat metu šios inovacijos gali sutrikdyti tradicines užimtumo struktūras, sukurdamos augančią įtampą tarp ekonominės pažangos ir individualaus darbo saugumo.
Ekonominė pažanga ir darbo saugumas
Ši įtampa ypač matoma santykyje tarp darbuotojų ir verslininkų. Nors verslumas skatina ilgalaikį augimą ir vertės kūrimą, jis gali apimti trumpalaikį nestabilumą – tokį kaip restruktūrizavimas, automatizavimas ar darbo jėgos mažinimas. Dėl to darbuotojai gali suvokti verslo sprendimus kaip grėsmes savo saugumui, net kai tie sprendimai būtini tvariam augimui ir konkurencingumui.
Visuomenės požiūris ir pasitikėjimas
Problemą dar labiau apsunkina visuomenės suvokimas ir istorinis kontekstas. Posovietinėse visuomenėse, tokiose kaip Lietuva, verslumas vis dar kartais siejamas su išnaudojimu, nelygybe ar moraliniu dviprasmiškumu (LLRI, 2013). Šis suvokimas dažnai kyla iš pelno nesupratimo, kai finansinė sėkmė vertinama kaip iš prigimties neteisinga, o ne kaip vertės kūrimo signalas. Tokios nuostatos gali silpninti pasitikėjimą versle, kuris yra esminis ekonominiam bendradarbiavimui, investicijoms ir ilgalaikiam vystymuisi.
Verslumas kaip atsakas į pasaulinius iššūkius
Tuo pat metu verslumas vis labiau matomas kaip įrankis spręsti didelius pasaulinius iššūkius, įskaitant:
- nelygybę, per įtraukų verslumą ir galimybių kūrimą
- tvarumą, per inovacijas žaliosiose technologijose ir atsakingą gamybą
- institucinį neefektyvumą, per skaitmeninius sprendimus, galinčius modernizuoti pasenusias sistemas
Inovacijos ir biurokratinės ribos
Vis dėlto iškyla paradoksas: nors verslininkai nuolat kuria įrankius ir inovacijas, galinčias pagerinti viešąsias sistemas ir valdymą, biurokratinės struktūros dažnai sunkiai prisitaiko, ribodamos visą šių indėlių potencialą.
Galiausiai ši diskusija šiandien labai aktuali, nes ji atspindi platesnį visuomenės klausimą: Kaip turėtume suderinti žmogiškąjį saugumo poreikį su ekonominės pokyčių, rizikos ir inovacijų būtinybe?
Todėl suprasti tikrąjį verslumo vaidmenį būtina ne tik ekonominei politikai, bet ir formuojant visuomenės nuostatas, stiprinant pasitikėjimą institucijomis bei užtikrinant tvarų ir įtraukų vystymąsi.
1.5. Kokie pagrindiniai ginčai ir dilemos?
Šios diskusijos pagrinde slypi kelios esminės įtampos, formuojančios, kaip verslumas suprantamas, vertinamas ir reguliuojamas visuomenėje. Šie ginčai atspindi ne tik ekonomines realijas, bet ir moralines intuicijas, istorinius pasakojimus bei skirtingas perspektyvas dėl vertės ir atsakomybės.
| Ginčas | Už | Prieš |
|---|---|---|
| Pelnas vs. moralė | Pelnas signalizuoja apie vertės kūrimą ir klientų pasitenkinimą | Pelnas gali būti gautas per išnaudojimą ar nesąžiningą praktiką |
| Individualus vs. kolektyvinis gėris | Individualios ambicijos veda prie inovacijų, naudingų visuomenei | Verslininkai veikia savo interesais, nebūtinai visuomenės labui |
| Nelygybės poveikis | Sukuria galimybes, darbo vietas ir kilimą aukštyn | Gali koncentruoti turtą ir plėsti socialines atskirtis |
| Motyvacija: pelnas vs. tikslas | Pelnas motyvuoja efektyvumą ir problemų sprendimą | Dėmesys pelnui gali nustelbti etiką ir socialinę atsakomybę |
| Suvokimas vs. tikrovė | Verslininkai rizikuoja, kuria vertę ir skatina pažangą | Visuomenės suvokimas mato juos kaip pasipelnančius iš kitų darbo |
| Rizika vs. saugumas | Verslininkai prisiima neapibrėžtumo riziką ir ilgainiui stabilizuoja sistemą | Darbuotojai patiria nestabilumo pasekmes (darbo praradimas, nesaugumas) |
| Atsakomybė vs. atlygis | Pelnas atlygina tiems, kurie prisiima atsakomybę už neapibrėžtumą | Atlygiai gali būti matomi kaip neproporcingi darbuotojų indėliui |
1.5.1. Pelnas vs. moralė
Viena atkakliausių dilemų yra tai, ar pelnas yra morališkai pateisinamas. Kritikai dažnai sieja pelną su:
- išnaudojimu
- godumu
- nesąžiningu vertės paskirstymu
Tačiau ekonomikos teorija teigia, kad pelnas nėra iš prigimties amoralus. Vietoj to jį galima suprasti kaip:
- signalą, kad vertė buvo sukurta kitiems
- atlygį už teisingą visuomenės poreikių numatymą ir patenkinimą
Ginčas kyla todėl, kad pelnas pats savaime yra morališkai neutralus – jo etinė vertė priklauso nuo to, kaip jis uždirbamas. Tai sukuria įtampą tarp:
- pelno kaip socialinio indėlio vertinimo ir
- jo kaip privataus paėmimo vertinimo
1.5.2. Individualus vs. kolektyvinis gėris
Verslumą skatina individuali iniciatyva, ambicijos ir sprendimų priėmimas. Vis dėlto jo rezultatai dažnai paveikia visuomenę kaip visumą.
Viena vertus, verslininkai siekia:
- asmeninių tikslų
- finansinės sėkmės
Kita vertus, jie:
- kuria darbo vietas
- kuria produktus
- prisideda prie ekonomikos augimo
Dilema: Ar verslumas naudingas visuomenei tyčia, ar tik kaip savanaudiškumo šalutinis produktas?
Tai atspindi gilesnį filosofinį skirtumą tarp:
- individualizmo (laisvė ir iniciatyva) ir
- kolektyvizmo (bendra atsakomybė ir rezultatai)
1.5.3. Nelygybės poveikis
Verslumas gali tiek mažinti, tiek didinti nelygybę, todėl tai yra vienas sudėtingiausių diskusijos aspektų.
Teigiamas poveikis:
- sukuria galimybes
- įgalina socialinį mobilumą
- palaiko įtraukų augimą
Neigiamas poveikis:
- koncentruoja turtą
- sukuria netolygią prieigą prie išteklių
- sustiprina sėkmės skirtumus
Dilema slypi tame, ar nelygybė yra:
- būtinas inovacijų ir paskatų rezultatas, ar
- problema, kurią reikia taisyti per politiką ir perskirstymą
1.5.4. Motyvacija: pelnas vs. tikslas
Pagrindinis klausimas yra tai, kas iš tikrųjų motyvuoja verslininkus:
Ar juos skatina:
- pelnas
- asmeninė sėkmė
- konkurencija
Ar:
- problemų sprendimas
- vertės kūrimas
- indėlis į visuomenę
Iš tikrųjų motyvacija dažnai yra abiejų derinys. Tačiau šiuolaikiniai lūkesčiai vis labiau reikalauja, kad verslas:
- demonstruotų socialinę atsakomybę
- derėtų su etiniais ir aplinkosaugos tikslais
Tai sukuria įtampą tarp:
- ekonominio efektyvumo ir
- socialinių lūkesčių
1.5.5. Verslininkų suvokimas vs. tikrovė
Visuomenės verslininkų suvokimas dažnai gerokai skiriasi nuo jų tikrojo vaidmens.
Dažni suvokimai:
- pelno siekėjai
- išnaudotojai
- pasipelnantys iš kitų darbo
Tikrovė (pagal ekonominę perspektyvą):
- rizikos prisiėmėjai neapibrėžtumo sąlygomis
- išteklių koordinatoriai
- inovacijų ir vertės kūrėjai
Šis atotrūkis ypač stiprus posovietiniuose kontekstuose, kur istoriniai pasakojimai suformavo nepasitikėjimą verslu.
Dilema yra ne tik ekonominė, bet ir kultūrinė bei psichologinė:
verslumo vaidmens nesupratimas gali vesti prie:
- prastų politinių sprendimų
- susilpnėjusio pasitikėjimo
- sumažėjusio ekonominio dinamiškumo
1.5.6. Pelnas kaip moralinis rodiklis vs. pelnas kaip žala
Visuomenės pelno supratimas dažnai gerokai skiriasi nuo jo vaidmens ekonomikos teorijoje.
Ekonominė perspektyva:
- pelnas signalizuoja apie vertės kūrimą
- atspindi efektyvų išteklių naudojimą
- rodo, kad žmonių poreikiai tenkinami
Visuomenės suvokimas:
- pelnas siejamas su išnaudojimu
- matomas kaip žalingas visuomenei
- vertinamas kaip atsirandantis kitų sąskaita
Tyrimų įžvalga:
- žmonės suvokia neigiamą ryšį tarp pelno ir socialinės vertės
- pelno siekiančios organizacijos vertinamos neigiamiau nei identiškos ne pelno
Tai sukuria pagrindinę įtampą: pelnas kaip atlygis už tarnystę visuomenei vs. pelnas kaip privataus pasipelnymo visuomenės sąskaita ženklas.
1.6. Kas yra įtraukti ir paveikti?
Verslumas nėra izoliuota veikla – tai santykinis ir sisteminis procesas, apimantis daugybę veikėjų, kurių interesai, lūkesčiai ir atsakomybės dažnai susikerta ir kartais konfliktuoja.
Verslininkai
Verslininkai yra centriniai šios diskusijos veikėjai. Jie organizuoja išteklius, prisiima finansinę ir strateginę riziką ir priima sprendimus neapibrėžtumo sąlygomis. Jų vaidmuo gerokai peržengia pelno generavimą: jie kuria produktus ir paslaugas, skatina inovacijas ir formuoja platesnes ekonomines struktūras. Tai darydami jie prisiima atsakomybę ne tik už savo verslo sėkmę, bet ir už jo ilgalaikį tvarumą. Verslininkai turi nuolat reaguoti į kintančius visuomenės poreikius, valdydami neapibrėžtumą, su kuriuo kiti, ypač darbuotojai, tiesiogiai nesusiduria.
Darbuotojai
Darbuotojai prisideda savo įgūdžiais, laiku ir žiniomis prie vertės gamybos. Juos tiesiogiai veikia verslininkų sprendimai, ypač dėl atlyginimų, darbo saugumo ir darbo sąlygų. Pagrindinė įtampa kyla iš skirtingų perspektyvų: darbuotojai dažnai mato save kaip pagrindinius vertės kūrėjus, o verslininkai mato save kaip vertės koordinatorius neapibrėžtumo sąlygomis. Šis skirtumas veda prie skirtingų teisingumo, indėlio ir tinkamo atlygių paskirstymo ekonominėje sistemoje suvokimų.
Vartotojai
Vartotojai atlieka lemiamą ir dažnai neįvertintą vaidmenį verslumo ekosistemoje. Per savo pasirinkimus jie lemia, kurie verslai pavyks ar žlugs, faktiškai nukreipdami išteklių paskirstymą rinkoje. Vartotojai gauna naudos iš inovacijų, pagerintos produktų kokybės ir konkurencingų kainų. Tuo pat metu jie gali susidurti su etinėmis dilemomis, susijusiomis su tvarumu, darbo praktika ar įmonių atsakomybe. Šia prasme vartotojai nėra pasyvūs gavėjai, o aktyvūs dalyviai, formuojantys rinkos rezultatus ir veikiantys verslininkų elgseną.
Vyriausybės ir politikos formuotojai
Vyriausybės ir politikos formuotojai veikia verslumą per reguliavimą, apmokestinimą, viešąją politiką ir institucines sistemas. Jų vaidmuo yra suderinti ekonominę laisvę su socialine apsauga, užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir spręsti neigiamus išorinius poveikius, tokius kaip nelygybė ar žala aplinkai. Tuo pat metu vyriausybės labai priklauso nuo verslumo dėl ekonomikos augimo, užimtumo ir mokestinių pajamų. Tai sukuria subtilų balansą tarp verslo veiklos įgalinimo ir jo reguliavimo viešojo intereso labui.
Visuomenė apskritai
Visuomenė apskritai yra ir verslumo gavėja, ir jo legitimumo teisėja. Per inovacijas ir ekonominę veiklą visuomenė gauna geresnį gyvenimo lygį ir gerovę. Tačiau visuomenės nuostatos, normos ir pasitikėjimo lygis reikšmingai veikia, kaip verslumas suvokiamas ir palaikomas. Pasitikėjimas versle įgalina bendradarbiavimą ir ekonominį stabilumą, o nepasitikėjimas gali vesti prie pernelyg didelio reguliavimo, sumažėjusios verslumo veiklos ir lėtesnio vystymosi. Visos šios grupės yra tarpusavyje susijusios per bendrą sistemą:
• vertės kūrimas (verslininkai ir darbuotojai)
• vertės patvirtinimas (vartotojai)
• vertės reguliavimas (vyriausybė)
• vertės suvokimas (visuomenė)
Pagrindinė įtampa kyla todėl, kad kiekviena grupė:
• verslumą patiria skirtingai
• vertina teisingumą iš savo perspektyvos
2Kontekstas
2.1. Istorinė apžvalga
Verslumas egzistavo šimtmečius, nors tiek sąvoka, tiek visuomenės verslininkų suvokimas laikui bėgant reikšmingai keitėsi.
- Viduramžiai
Koordinavimas ir rizika
Verslumas egzistavo šimtmečius, nors tiek sąvoka, tiek visuomenės verslininkų suvokimas laikui bėgant reikšmingai keitėsi. Viduramžių Europoje verslumo veikla buvo siejama su asmenimis, atsakingais už sudėtingų, didelio masto projektų, tokių kaip katedrų statyba, prekybos ekspedicijos ar karinė logistika, organizavimą. Šie ankstyvieji verslininkai nebūtinai buvo inovatoriai šiuolaikine prasme, bet jie atliko esminį vaidmenį koordinuodami darbą, išteklius ir riziką – funkcijas, kurios išlieka esminės verslumui ir šiandien.
- XVIII–XIX a.
Pramonės transformacija
Pramonės revoliucijos metu verslumas tapo labiau susijęs su technologinėmis inovacijomis ir pramonine gamyba. Verslininkai buvo pagrindiniai ekonominės transformacijos varikliai, įvesdami naujus gamybos metodus, organizuodami gamyklų sistemas ir plėsdami rinkas už vietinių ribų. Jų veikla prisidėjo prie precedento neturinčio ekonomikos augimo ir kylančio gyvenimo lygio, kartu pertvarkydama socialines struktūras ir darbo santykius.
- XVIII–XX a.
Verslininkas ekonomikos teorijoje
Ekonomikos teorijoje verslininko vaidmenį toliau plėtojo klasikiniai ir šiuolaikiniai ekonomistai. Adamas Smithas teigė, kad individualaus savo intereso, įskaitant pelną, siekimas gali netyčia būti naudingas visuomenei per „nematomos rankos“ mechanizmą, kur rinkos sąveikos veda prie efektyvių rezultatų. Vėliau ekonomistai, tokie kaip Ludwigas von Misesas, pabrėžė, kad verslininkai yra centriniai ekonominei koordinacijai: jie paskirsto išteklius neapibrėžtumo sąlygomis, reaguoja į vartotojų paklausą ir naudoja pelną bei nuostolį kaip signalus, kuriais vadovaujasi sprendimų priėmimas (Mises, 1998).
Šiuo požiūriu pelnas nėra vien asmeninė nauda, o sėkmingo visuomenės poreikių tenkinimo rodiklis.
- XX–XXI a.
Inovacijos ir skaitmenizacija
XX ir XXI amžiuose verslumas vis labiau siejamas su inovacijomis, startuoliais ir pasaulinėmis rinkomis. Skaitmeninių technologijų ir interneto iškilimas reikšmingai sumažino įėjimo kliūtis, leisdamas asmenims pradėti verslą su palyginti ribotais ištekliais. Šiuolaikiniai verslininkai veikia sparčiai kintančiose aplinkose, kur prisitaikymas, kūrybiškumas ir technologinė kompetencija yra esminiai sėkmei.
- XX a. – šiandien
Posovietinis požiūris
Tačiau verslininkų suvokimas vystėsi netolygiai įvairiose visuomenėse. Lietuvoje ir kitose posovietinėse šalyse istorinė patirtis suformavo skeptiškesnį požiūrį. Sovietmečiu privatus verslas buvo draudžiamas, o verslininkai vaizduojami kaip išnaudotojai ar darbininkų klasės priešai. Šis ideologinis įrėminimas turėjo ilgalaikių pasekmių, prisidėdamas prie nuolatinio nepasitikėjimo verslu ir pelnu (LLRI, 2013). Dėl to istorinė verslumo raida yra ne tik ekonominė istorija, bet ir kultūrinė bei psichologinė, veikianti, kaip verslininkai suprantami ir vertinami šiuolaikinėje visuomenėje.
2.2. Pasaulinis kontekstas
Verslumas reikšmingai skiriasi tarp šalių, priklausomai nuo institucinių sistemų, kultūrinių normų, prieigos prie išteklių ir bendrų ekonominių sąlygų.
Institucijos ir aplinka
Tokie veiksniai kaip reguliacinės aplinkos, švietimo sistemos, finansinė infrastruktūra ir visuomenės nuostatos – visi veikia, kaip lengvai asmenys gali pradėti ir plėtoti verslą. Tyrimai rodo, kad teigiamos visuomenės nuostatos verslumo atžvilgiu stipriai didina verslumo veiklą ir gerina ekonominius rezultatus, nes skatina rizikavimą, inovacijas ir iniciatyvą (Vargas-Zeledon ir Lee, 2025).
Struktūrinės kliūtys
Tuo pat metu pasauliniai tyrimai atskleidžia nuolatines struktūrines kliūtis, ribojančias verslumo potencialą. Daugelyje regionų prieiga prie finansų, verslumo švietimo ir palaikančių institucijų išlieka nepakankama, todėl asmenims sunku pradėti ar plėsti verslą.
2 iš 5 suaugusiųjų teigia, kad nesėkmės baimė trukdo siekti verslumo galimybių.
Šios kliūtys pabrėžia, kad verslumas yra ne tik ekonominė veikla, bet ir socialinis bei psichologinis reiškinys, veikiamas pasitikėjimo, kultūros ir suvokiamos rizikos (Global Entrepreneurship Monitor, 2024).
Inovacijos ir ekonomikos augimas
Nepaisant šių iššūkių, verslumas išlieka vienu pagrindinių inovacijų, technologinės pažangos ir užimtumo kūrimo variklių šiuolaikinėse ekonomikose. Jis įgalina naujų pramonės šakų vystymą, esamų sektorių transformaciją ir ekonomikų prisitaikymą prie sparčių pasaulinių pokyčių.
Dėl to palankios verslumo ekosistemos puoselėjimas – įskaitant prieigą prie kapitalo, švietimo ir teigiamą visuomenės suvokimą – tapo pagrindiniu prioritetu šalims, siekiančioms tvaraus ir įtraukaus ekonominio vystymosi.
2.3. Vietinis kontekstas
Visuomenės nuostatos verslininkų atžvilgiu Lietuvoje istoriškai buvo formuojamos skepticizmo, dažnai siejant verslo veiklą su savanaudiškumu, išnaudojimu ar nesąžiningu pelno siekimu (LLRI, 2013). Šie suvokimai giliai įsišaknijo sovietmečiu, kai privatus verslas buvo draudžiamas, o verslininkai vaizduojami kaip visuomenės priešai. Dėl to nepasitikėjimas verslu ir pelnu išliko net po perėjimo prie rinkos ekonomikos.
Istorinis skepticizmas
Visuomenės nuostatos verslininkų atžvilgiu Lietuvoje istoriškai buvo formuojamos skepticizmo, dažnai siejant verslo veiklą su savanaudiškumu, išnaudojimu ar nesąžiningu pelno siekimu (LLRI, 2013).
Šie suvokimai giliai įsišaknijo sovietmečiu, kai privatus verslas buvo draudžiamas, o verslininkai vaizduojami kaip visuomenės priešai. Dėl to nepasitikėjimas verslu ir pelnu išliko net po perėjimo prie rinkos ekonomikos.
Lietuvos transformacija
Tačiau pastaraisiais metais Lietuva patyrė reikšmingą transformaciją ir tapo viena pirmaujančių šalių Europoje pagal savo verslumo aplinką.
Pasak naujausių Global Entrepreneurship Monitor tyrimų, Lietuva yra tarp geriausių pasaulio šalių pagal verslumo sąlygas ir šiuo metu pirmauja Europoje pagal savo verslumo ekosistemos kokybę.
Tai atspindi reikšmingą pažangą kuriant palankią aplinką verslo plėtrai.
Verslumo ketinimai
20% – Lietuvos suaugusiųjų planuoja pradėti verslą.
11,7% – ankstyvosios stadijos verslumo veikla.
Šie skaičiai rodo augantį asmenų norą įsitraukti į verslumo veiklą, kas leidžia manyti apie mąstysenos ir galimybių suvokimo poslinkį.
Verslumas už Vilniaus ribų
70% – naujų verslų kuriama už Vilniaus ribų.
Tai rodo, kad verslumo veikla plinta tolygiau visoje šalyje. Verslumas tampa platesniu visuomenės reiškiniu, o ne tik didžiųjų miestų centrų veikla.
Naujas Lietuvos verslumo veidas
Apskritai šie pokyčiai rodo palankesnės verslumo ekosistemos atsiradimą Lietuvoje, pasižyminčią stipria skaitmenine infrastruktūra, vyriausybės paramos programomis ir palaipsniui augančiu visuomenės pasitikėjimu verslumu.
Nors istorinis skepticizmas visiškai neišnyko, augantis sėkmingų verslų matomumas ir jų indėlis į ekonomikos augimą, inovacijas bei regioninę plėtrą padeda pertvarkyti visuomenės suvokimą ir stiprinti verslumo legitimumą visuomenėje.
3Įrodymai, duomenys ir statistika
3.1 Pagrindinė statistika, palyginimai ir ilgalaikės tendencijos
Tyrimai patvirtina, kad verslumas rodo stiprią ir nuoseklią koreliaciją su ekonomikos augimu, inovacijomis ir užimtumo kūrimu, todėl tai yra centrinis šiuolaikinių ekonomikų variklis (Nowiński ir kt., 2020).
Ekonomikos augimas ir darbo vietos
Šalys su aukštesniu verslumo veiklos lygiu linkusios patirti spartesnį ekonominį vystymąsi, didesnį prisitaikymą prie pokyčių ir aukštesnį technologinės pažangos lygį. Ypač mažos ir vidutinės įmonės sudaro daugumos ekonomikų stuburą ir yra atsakingos už reikšmingą darbo vietų kūrimo dalį.
Verslumas kaip socialinės vertės kūrimas
Viena svarbiausių ilgalaikių tendencijų yra augantis verslumo pripažinimas ne tik kaip ekonominės veiklos, bet ir kaip mechanizmo visuomenės iššūkiams spręsti. Naujausi pasauliniai duomenys rodo, kad didelę dalį verslininkų motyvuoja ne vien pelnas, bet ir socialiniai bei aplinkosaugos tikslai.
Šis poslinkis atspindi labiau tikslo vedamo ir poveikiu orientuoto verslumo atsiradimą, kur verslo sėkmė vis labiau siejama su platesne socialine verte.
Visuomenės požiūris į verslumą
Kita pagrindinė tendencija yra socialinio suvokimo ir kultūrinių nuostatų svarba. Tyrimai rodo, kad teigiami verslumo suvokimai reikšmingai didina verslumo ketinimus ir dalyvavimo rodiklius.
Kai verslumas vertinamas kaip gerbiama ir legitimi karjeros kryptis, asmenys labiau linkę rizikuoti ir pradėti verslą. Priešingai, neigiami suvokimai – tokie kaip pelno siejimas su išnaudojimu – gali atgrasyti nuo verslumo veiklos ir riboti ekonominį dinamiškumą.
Struktūrinės ir psichologinės kliūtys
Tuo pat metu struktūrinės ir psichologinės kliūtys toliau formuoja verslumo elgseną. Prieiga prie finansų, švietimo ir palaikančių institucinių sistemų išlieka netolygi tarp šalių, veikdama asmenų gebėjimą pradėti ir plėsti verslą.
Be to, nesėkmės baimė išlieka pagrindiniu ribojančiu veiksniu – didelė gyventojų dalis dvejoja siekti verslumo galimybių dėl suvokiamos rizikos ir neapibrėžtumo.
Technologijos ir skaitmenizacija
Galiausiai pastebima ilgalaikė tendencija yra didėjantis technologijų ir skaitmenizacijos vaidmuo versle. Skaitmeninių platformų, dirbtinio intelekto ir pasaulinio sujungiamumo iškilimas sumažino įėjimo kliūtis, leisdamas daugiau asmenų dalyvauti verslumo veikloje.
Tačiau šie pokyčiai taip pat prisideda prie ekonominio pertvarkymo, reikalaudami nuolatinio prisitaikymo tiek iš verslininkų, tiek iš darbo jėgos.
Kartu šios tendencijos pabrėžia, kad verslumas nėra statiškas, o kintantis reiškinys, formuojamas ekonominių, socialinių ir technologinių jėgų.
3.2. Įdomūs faktai
Verslumo sėkmę formuoja ne tik ambicijos ir gebėjimai, bet ir laiko parinkimas, išorinės sąlygos bei gebėjimas prisitaikyti neapibrėžtumo sąlygomis.
Humane AI 2024 m. išleido savo AI Pin su stipriu finansavimu ir talentu, tačiau prasta produkto ir rinkos atitiktis lėmė silpną perėmimą. Tai parodo, kad sėkmė priklauso ne tik nuo vidinių savybių, bet ir nuo to, kaip gerai produktas dera su realiais vartotojų poreikiais.
Samas Altmanas buvo pašalintas ir greitai grąžintas į OpenAI generalinio direktoriaus pareigas, išryškindamas, kaip valdymas, neapibrėžtumas ir išoriniai spaudimai veikia verslumo rezultatus už individualios kontrolės ribų.
Meta 2021–2024 m. daug investavo į metavisatą, tačiau perėmimas išliko ribotas, o į dirbtinį intelektą orientuotos veiklos patyrė spartų augimą. Tai rodo, kad net stiprioms idėjoms reikia tinkamų rinkos sąlygų.
Bolt išsiplėtė nuo pavėžėjimo į maisto pristatymą ir mikromobilumą, pritaikydamas savo verslo modelį kintantiems miesto poreikiams.
Tesonet ekosistemos steigėjai išbandė daugybę nesėkmingų idėjų, prieš sukurdami pasauliniu mastu sėkmingas įmones, tokias kaip Nord Security, parodydami, kad mokymasis per iteracijas yra esminis.
Quibi pritraukė beveik 2 mlrd. dolerių, bet greitai žlugo 2020-aisiais dėl neatitinkančio naudotojų elgesio ir laiko parinkimo. Panašiai Webvan žlugo XXI a. pradžioje, o panašūs modeliai vėliau pavyko technologijoms ir vartotojų įpročiams vystantis.
Zoom Video Communications sparčiai augo COVID-19 pandemijos metu, pasaulinei nuotolinio bendravimo paklausai išaugus, iliustruodamas, kaip išorinės sąlygos gali reikšmingai paveikti rezultatus.
Airbnb prasidėjo kaip paprastas sprendimas padengti nuomą, vėliau išaugęs į pasaulinę platformą, parodantis, kaip privati ambicija gali virsti plačiu socialiniu poveikiu.
Antrojo pasaulinio karo metu Coca-Cola prarado prieigą prie pagrindinių ingredientų Vokietijoje. Jos vietos vadovas Maxas Keithas panaudojo prieinamus išteklius, tokius kaip obuolių tyrė ir išrūgos, kad sukurtų naują gėrimą, vėliau pavadintą Fanta. Šis pavyzdys iliustruoja, kaip verslininkai perskirsto ribotus išteklius ir kuria inovacijas spaudimo sąlygomis.
GoPro steigėjas Nickas Woodmanas išlaikė pažadą atiduoti ankstyvajam darbuotojui 10 % įmonės, net kai tos akcijos tapo vertos šimtų milijonų dolerių. Tai išryškina, kad ilgalaikė verslumo sėkmė priklauso ne tik nuo ambicijos, bet ir nuo patikimumo bei etinio įsipareigojimo.
Senovės Romoje privatūs rangovai, žinomi kaip publicani, organizavo mokesčių rinkimą, infrastruktūrą ir tiekimo sistemas, prisiimdami finansinę riziką mainais už galimą pelną.
3.3. Dažni mitai
Pelnas iš prigimties yra išnaudojimo forma.
Šis požiūris daro prielaidą, kad jei viena šalis pasipelno finansiškai, kita būtinai turi pralaimėti.
Tačiau rinkos ekonomikoje, grindžiamoje savanoriškais mainais, pelnas paprastai atspindi vertės kūrimą, o ne vertės ištraukimą. Kai vartotojai noriai moka už produktą ar paslaugą, tai rodo, kad jie suvokia jo vertę viršijant kainą. Šia prasme pelnas nėra paimamas iš kitų, o atsiranda iš abipusiai naudingų sandorių. Šio principo nesupratimas dažnai veda prie klaidingos išvados, kad verslo sėkmė yra morališkai abejotina.
Verslininkai yra tiesiog pelno siekėjai, varomi savanaudiškumo, mažai paisantys platesnių visuomenės rezultatų.
Iš tikrųjų verslininkai veikia kaip išteklių, žinių ir žmogiškųjų pastangų koordinatoriai neapibrėžtumo sąlygomis. Jų vaidmuo apima galimybių identifikavimą, gamybos organizavimą ir pasiūlos derinimą su nuolat kintančiais vartotojų poreikiais. Pelnas tarnauja kaip motyvacija, bet jis taip pat veikia kaip apribojimas: verslininkai gali pavykti tik tada, jei nuolat kuria vertę kitiems. Tai daro verslumą dinamišku problemų sprendimo ir prisitaikymo procesu, o ne paprastu turto kaupimu.
Turtas pirmiausia įgyjamas kitų sąskaita, reiškiantis nulinės sumos sistemą, kur vieno žmogaus nauda yra kito nuostolis.
Kaip teigė Ayn Rand (1964), turtas produktyvioje ekonomikoje kuriamas per žmogaus išradingumą, inovacijas ir pastangas. Ekonomikos augimas plečia bendrą prieinamos vertės kiekį, leisdamas kelioms šalims gauti naudos vienu metu. Ši perspektyva pabrėžia, kad šiuolaikinė gerovė didžia dalimi yra kaupiamojo vertės kūrimo laikui bėgant rezultatas, varomas asmenų ir organizacijų, kuriančių naujus produktus, technologijas ir paslaugas.
Vien darbuotojai yra pagrindiniai vertės kūrėjai, o verslininkai tiesiog pasisavina rezultatus.
Tai nepastebi verslininko vaidmens inicijuojant, koordinuojant ir palaikant visą sistemą, kurioje galima sukurti vertę. Be verslininko pasiryžimo prisiimti riziką, investuoti išteklius ir priimti strateginius sprendimus neapibrėžtumo sąlygomis, daugelis vertės kūrimo galimybių apskritai neišsipildytų. Todėl vertės kūrimas yra bendras procesas, bet toks, kuris priklauso nuo skirtingų vaidmenų ir atsakomybių.
Verslumas ir socialinis gėris iš prigimties konfliktuoja.
Nors yra atvejų, kai verslo veikla gali vesti prie neigiamų rezultatų, tai nėra apibrėžiamasis paties verslumo bruožas. Gerai veikiančiose sistemose verslumo sėkmė priklauso nuo gebėjimo efektyviai tarnauti visuomenės poreikiams, ar tai būtų per inovacijas, efektyvumą, ar pagerintą prieigą prie prekių ir paslaugų. Tikrasis iššūkis yra ne pats verslumas, o užtikrinimas, kad institucinės sistemos ir etiniai standartai suderintų paskatas su socialiai naudingais rezultatais.
4Argumentų ir įtampų apžvalga
4.1. Teiginį palaikantys argumentai
- Pelnas atspindi vertės kūrimą visuomenei (Mises, 2010)
- Pelnas pateikia kiekybiškai įvertinamą rodiklį, ar verslas kuria vertę
- Verslininkai efektyviai paskirsto ribotus išteklius
- Inovacijos gerina gyvenimo kokybę ir ekonominę pažangą (LLRI, 2013)
- Įtraukus verslumas mažina nelygybę (Vargas-Zeledon ir Lee, 2025)
- Rinkos įgalina bendradarbiavimą tarp asmenų (Leontjeva, 2025)
4.2. Teiginiui prieštaraujantys argumentai
- Verslininkus skatina asmeninė nauda ir paskatos
- Sėkmė gali vesti prie nelygybės ir turto koncentracijos
- Pelnas gali nustelbti etinius svarstymus
- Pelnas yra naudingas vertės rodiklis, bet jis netobulas dėl tokių veiksnių kaip monopolijos, išoriniai poveikiai ir informacijos asimetrija
- Gali atsirasti neigiami išoriniai poveikiai (aplinkosaugos, socialiniai)
- Rezultatai priklauso nuo individų moralinių pasirinkimų
5Papildoma literatūra ir kiti šaltiniai
Literatūra
- Butler, E. (2020). Entrepreneurship: A Primer. American Institute for Economic Research
- Huerta de Soto, J. (2008). The Austrian School. Market Order and Entrepreneurial Creativity. Cheltenham: Edward Elgar Publishing Limited
- Huerta de Soto, J. (2013). Austrų ekonomikos mokykla: rinkos tvarka ir verslus kūrybingumas. (Trans. Remigijus Šimašius). LLRI (2008)
- Leontjeva, E. (2025). Verslininko vaidmuo visuomenėje (2nd ed.). Lietuvos laisvosios rinkos institutas
- Degutis, A. and Šimašius, A. (2014). Verslininko vaidmuo. Lietuvos laisvosios rinkos institutas
- von Mises, Ludwig. (1998). Promoters, Managers, Technicians, and Bureaucrats. In Greaves, B.B. (The scholar's edition) Human Action: A Treatise on Economics (pp. 300–307) [1st ed. 1949]. Auburn, Alabama: Ludwig von Mises institute.
- von Mises, Ludwig. (2008). Profit and Loss. Auburn, Alabama: Ludwig von Mises Institute.
Straipsniai
- Leontjeva, E. (2026). Kaip apversti požiūrį į verslą ir lobizmą. Verslo Žinios.
- Nexford University. (2026). Role of Entrepreneurship in Economic Development. Nexford University.
- Global Entrepreneurship Monitor (2026). GEM 2025/2026 Global Report: From Uncertainty To Opportunity.
- Leontjeva, E. (2025). Elena Leontjeva. Verslas yra ne maklės, o tarnystė ir kūryba. LRT.
- S. Kritikos, A. (2024). Entrepreneurs and their impact on jobs and economic growth. IZA World of Labor.
- Cheng, H., Ding, S., & Liu, Y.-Z. (2024). The effectiveness of entry deregulation: Novel evidence from removing minimum capital requirements. Journal of Development Economics.
- OECD/European Union, (2020). OECD Youth Entrepreneurship Policy Brief.
- McCullough, D. and Medina, B. (2019). What is Entrepreneurship? Foundation for Economic Education.
- Chakravarti, J. and Basso, F., 2017. Anti-profit beliefs: How people neglect the societal benefits of profit. Journal of Personality and Social Psychology.
- Kaiser, U. (2015). A Primer in Entrepreneurship. Zurich University.
- Lietuvos laisvosios rinkos institutas. (2013). Visuomenės požiūris į verslininką: koks ir kodėl? Sociologinė, istorinė, psichologinė, antropologinė, ekonominė ir religinė analizės. LLRI.
- Bhattacharjee, A., Dana, J., & Baron, J. (2013). Is Profit Evil? Associations of Profit with Social Harm. Working paper.
- 13. Friedman, M. (1970). The Social Responsibility of Business is to Increase Its Profits. The New York Times Magazine.
Vaizdo įrašai
- Bill Gross (2015). The single biggest reason why startups succeed. TED Talk.
- JA Europe. Roberta Metsola's Inspiring Message to Europe's Young Changemakers.
- Leontjeva, E. How Understanding Lack Uncovers Moral Foundations of Capitalism. Vinson Centre, University of Buckingham.
- Lithuanian Free Market Institute (2024). Why simply giving money to everyone would not make people happier? Beyond Economics and Back.
- Lithuanian Free Market Institute (2025). From Faith to Free Markets – What Lord Kamall Has Learned. Beyond Economics and Back.
- Lithuanian Free Market Institute (2025). Phil Magness: Why Failed Ideas Keep Coming Back. Beyond Economics and Back.
- Lithuanian Free Market Institute (2025). We Lak, so We Act – Francisco Capella on the Nature of Economics. Beyond Economics and Back.
- Lithuanian Free Market Institute (2025). What do experiments of handing out cash really teach? Beyond Economics and Back.
- Lithuanian Free Market Institute (2025). Why are economists skeptical about AI job-loss fears? Beyond Economics and Back.
- Lithuanian Free Market Institute (2025). Would free money to people end poverty and foster business? Beyond Economics and Back.
- Lithuanian Free Market Institute (2026). The Footrace of Life. Whiteboard animation.
- Lithuanian Free Market Institute (2026). What Do We Owe One Another? Whiteboard animation.
- PwC (2024). AI Powered Business Reinvention. TED & PwC.
- Steve Jobs (2020). One of the Greatest Speeches Ever. Motivation Ark.
Siūlomi pasiruošimo diskusijai klausimai
Figma faile šiame bloke kol kas pakartotas 5 temos (imigracija) klausimas – šiai temai skirti klausimai dar neparengti.
6Bibliografija
- Delfi. (2021). Public attitudes toward entrepreneurs in Lithuania. Delfi.
- Global Entrepreneurship Monitor. (2024). GEM 2023/2024 Global Report. GEM Consortium.
- Leontjeva, E. (2025). Verslininko vaidmuo visuomenėje (2nd ed.). Lietuvos laisvosios rinkos institutas.
- Lietuvos laisvosios rinkos institutas. (2013). Visuomenės požiūris į verslininką: koks ir kodėl? LLRI.
- Mises, L. von. (1951). Profit and Loss. Ludwig von Mises Institute.
- Mises, L. von. (1998). Human Action: A Treatise on Economics (Scholar’s ed.). Ludwig von Mises Institute.
- Mises, L. von. (2010). Profit and Loss. Ludwig von Mises Institute.
- Nowiński, W., et al. (2020). Entrepreneurship and economic growth. Journal of Business Research.
- Rand, A. (1964). The Virtue of Selfishness. New American Library.
- Vargas-Zeledon, P., & Lee, S. (2025). Inclusive entrepreneurship and inequality reduction. Entrepreneurship Theory and Practice.