Ar svarbu, kad mokyklose būtų laikomasi demokratijos principų?
„Šiame nuodėmės ir nelaimių kupiname pasaulyje išbandyta ir dar bus išbandyta daug valdymo formų. Niekas nepretenduoja į tai, kad demokratija yra tobula ar visagalė. Iš tiesų sakoma, kad demokratija yra blogiausia valdymo forma, išskyrus visas kitas formas, kurios kartkartėmis buvo išbandytos....“
Winston Churchill (Winstonas Čerčilis)
„Savastis nėra kažkas paruošto, bet kažkas, kas nuolat formuojasi pasirenkant veiksmus.“
John Dewey (Johnas Diuvėjus)
„Bendrasis valstybinis švietimas yra paprasčiausia priemonė formuoti žmones, kad jie būtų panašūs vieni į kitus, o kadangi forma, pagal kurią jie formuojami, yra tokia, kokia patinka vyraujančiai valdžiai, nesvarbu, ar tai būtų monarchas, dvasininkija, aristokratija, ar esamos kartos dauguma, tai, kiek ji veiksminga ir sėkminga, ji įtvirtina proto despotizmą, dėl natūralios tendencijos vedantį prie kūno despotizmo.“
John Stewart Mill (Johnas Stuartas Millas)
Potemės
- Ar švietimas visų pirma skirtas žinioms kaupti, ar demokratiškų asmenų formavimui?
- Kiek mokyklos gali suderinti savo tikslus taikyti demokratinius principus kasdienėje veikloje ir kartu siekti aukščiausių akademinių standartų?
- Kokiu mastu Vakarų demokratinėms valstybėms kyla visuomenės poliarizacijos, populizmo ir pagrindinių demokratinių normų silpnėjimo grėsmė dėl to, kad mokyklose ugdymo procese nesilaikoma demokratinių normų?
- Kokiu mastu ir kaip mokyklos turėtų reaguoti į pastarojo meto sociopolitinius pokyčius ir siekti spręsti neatidėliotinus iššūkius, su kuriais susiduria mūsų visuomenės?
1Įvadas
1.1. Kokia yra problema?
Kaip rodo "Economist Intelligence Unit" duomenys, maždaug pusė pasaulio gyventojų gyvena vietose, kuriose 2024 m. vyko rinkimai, kai daugiau nei 70 šalių buvo atiduota apie 1,65 mlrd. biuletenių. Tai teikia vilčių, nes demokratinių rinkimų skaičius per vienus metus dar niekada nebuvo didesnis. Tačiau visas vaizdas niūresnis, nes, kaip rodo EIU demokratijos indeksas, pasaulio demokratijos būklė yra prastesnė nei bet kuriuo metu per beveik dviejų dešimtmečių indekso istoriją. (The Economist, 2024 m.)
Pasaulinis demokratijos indeksas mažėja, ir tik 6,6 % pasaulio gyventojų šiuo metu gyvena visiškos demokratijos sąlygomis. Palyginimui, prieš dešimtmetį 12,5 % žmonių gyveno įsitvirtinusiose demokratinėse valstybėse. Net JAV dabar laikoma netobula demokratija. Du iš penkių žmonių dabar gyvena tam tikros formos autoritarinio valdymo sąlygomis. (The Economist) Vakarų demokratijos susiduria su iššūkiais dėl populistinės politikos stiprėjimo, tradicinių partijų nykimo, dialogą ir sutarimą skatinusių centristinių politinių jėgų silpnėjimo ir didėjančios poliarizacijos, dėl kurios kartais kyla kultūriniai karai.
Skaitant apie iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria Vakarų demokratijos, gali kilti klausimas, koks vaidmuo šioje istorijoje tenka švietimui. Ar mūsų demokratijos nuvilia vidurinių mokyklų moksleivius, kurių dauguma šiuo metu net neturi teisės balsuoti ir turi ribotas galimybes daryti įtaką politikai? O gal demokratijos erozija rodo rimtas švietimo sistemos problemas, kuri ne tik nesuteikia mokiniams reikiamų žinių apie dalyvavimą demokratinėje veikloje, bet ir nesugeba puoselėti pagrindinių demokratinių vertybių, kurios galbūt dėstomos pilietinio ugdymo pamokose, bet nepraktikuojamos kasdieniame mokyklos gyvenime? Ar mokykloms apskritai svarbu laikytis demokratijos principų? O gal mokykla iš prigimties yra hierarchinė struktūra, kurioje demokratija laikoma ne privalumu, o grėsme viršininkų, šiuo atveju administracijos ir mokytojų, autoritetui?
Ši diskusija skatina mokinius apsvarstyti pagrindinius mokyklos tikslus. Ar mokyklos pirmiausia turėtų orientuotis į mokinių pasiekimus per standartizuotus testus ir valstybinius egzaminus, o gal jos turėtų laikytis platesnio požiūrio, kuriuo taip pat siekiama išugdyti kitas gyvybiškai svarbias savybes, pavyzdžiui, toleranciją ir atsakomybę už bendrąjį gėrį? Tai skatina susimąstyti, ar jaunuoliai iš tiesų yra pasirengę prisiimti demokratinių valstybių piliečių pareigas, jei prieš sulaukdami pilnametystės ir įgydami rinkimų teisę jie neturėjo galimybės praktiškai taikyti demokratinių normų svarbiausioje aplinkoje. Ar demokratija yra sąvoka, kurią galima dėstyti kaip teoriją istorijos ar pilietinio ugdymo pamokose? O gal tai yra kasdienė praktika, padedanti ugdyti esminius dalyvavimo demokratijoje įgūdžius? Jei sutinkame, kad demokratija mokyklose yra svarbi, ar visi klausimai turėtų būti sprendžiami demokratiškai, ar kai kurie klausimai turėtų likti tik administracijos rankose?
1.2. Kokios pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai?
Demokratija
Tai sprendimų priėmimo sistema, kurioje kiekvienas bendruomenės narys lygiomis teisėmis dalyvauja ir daro įtaką balsuodamas, palaikydamas dialogą ir dalyvaudamas bendrame valdyme. Labai svarbu neapsiriboti demokratijos apibrėžtimi vien tik teise balsuoti, bet išplėsti ją iki platesnės sąvokos, kurioje demokratija suvokiama kaip dalyvavimu, lygybe, dialogu ir teisėmis grindžiamas bendro gyvenimo būdas.
Demokratinis ugdymas
Tai požiūris į ugdymą, kai besimokantieji turi galimybę išreikšti savo nuomonę, rinktis ir dalytis įgaliojimais priimant sprendimus dėl mokymosi proceso, mokyklos taisyklių ir valdymo.
Mokinių atstovavimas
Gali būti apibrėžiamas kaip mokinių gebėjimas priimti prasmingus sprendimus ir daryti įtaką savo mokymosi aplinkai.
Lygybė
Tai principas, pagal kurį visi tam tikros bendruomenės nariai turi vienodas teises ir balsą, nepriklausomai nuo jų statuso ar amžiaus.
Dalyvavimas
Tai aktyvus dalyvavimas diskusijose, bendruomenės gyvenime ir sprendimų priėmime.
Balsas
Šiame kontekste reiškia galimybę laisvai reikšti nuomonę ir galimybę į ją realiai atsižvelgti priimant sprendimus.
Galia
Tai mastas, kuriuo asmuo ar asmenų grupė gali daryti įtaką sprendimų priėmimui per diskusijas, balsavimą ar kitais būdais.
Valdžia
Tai teisėta galia, pagrįsta patirtimi, žiniomis arba instituciniu vaidmeniu.
Žinios
Apima informaciją, supratimą ir įgūdžius, kuriuos mokyklos siekia ugdyti savo mokiniuose.
Kritinis mąstymas
Tai gebėjimas analizuoti, vertinti ir kvestionuoti požiūrius bei informaciją.
Pilietiškumas
Tai asmenų, kaip savo visuomenės narių, teisės ir pareigos.
Atstovavimas
Tai idėja, kad sprendimai turėtų atspindėti tų, kuriuos jie liečia, interesus.
Daugumos valdymas
Tai sprendimų priėmimo procesas, kuriame dominuoja daugumos pageidavimai.
Pliuralizmas
Tai skirtingų požiūrių, tapatybių ir vertybių sambūvis vienoje bendruomenėje.
Mokymo programa
Tai turinys, kuris pasirenkamas dėstyti mokyklose.
Pilietinio ugdymo tikslas
Ugdyti piliečių supratimą apie politines sistemas, teises ir pareigas, suteikti mokiniams žinių apie įvairius būdus, kaip jie gali dalyvauti viešajame gyvenime.
Pseudodemokratija
Tai netikra demokratijos versija, kai dalyvavimas nedaro jokios realios įtakos sprendimams.
Atskaitomybė
Tai pareiga pagrįsti sprendimus ir būti įvertintiems dėl jų rezultatų.
Socializacija
Tai visuomenės normų, vertybių ir elgesio mokymosi procesas.
Laisvė
Galimybė rinktis be nepagrįstų apribojimų.