Ar globalizacija gali įveikti atotrūkį tarp turtingų ir vargšų?
„Globalizacija buvo galingiausia jėga mažinant skurdą besivystančiame pasaulyje.“
Jagdish Bhagwati, In Defense of Globalization
„Globalizacija šiandien neveikia daugelio pasaulio vargšų labui.“
Joseph Stiglitz, Globalization and Its Discontents
„Globalizacija padidino nelygybę daugelyje šalių, net mažindama nelygybę tarp šalių.“
Branko Milanović, Global Inequality
1Įvadas
1.1. Kokia yra problema?
Šiuolaikinės ekonomikos yra labiau tarpusavyje susijusios nei bet kada anksčiau. Prekės ir paslaugos gaminamos vienoje pasaulio dalyje, o vartojamos visiškai kitoje. Jei pažvelgsite į produktus, kuriuos naudojate kasdieniame gyvenime, tikėtina, kad dauguma jų pagaminti užsienyje. Vis dėlto net tai neįvertina tarptautinės prekybos masto. Nors galutinis produktas pagamintas vienoje šalyje, jo komponentai tikriausiai pagaminti keliose skirtingose vietose. Šį tarptautinių ekonominių ryšių „tinklą“ galima vadinti globalizacija.
Centrinis klausimas, nagrinėjamas šioje temoje, yra tai, ar globalizacija veda prie nelygybės tarp turtingų ir vargšų padidėjimo, ar sumažėjimo. Klausimu siekiama išryškinti poveikį, kurį globalizacija daro žmonių pajamoms ir galimybėms visame pasaulyje. Ar tai abipusio praturtėjimo įrankis, ar procesas, kuriame vienos grupės gali laimėti kitų sąskaita?
1.2. Kokios pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai?
Globalizacija
Augantis šalių ryšys ir tarpusavio priklausomybė per prekybą, investicijas, technologijas, migraciją ir informacijos srautus.
Tarptautinė korporacija (TNK)
Įmonė, veikianti keliose šalyse, dažnai per pasaulines tiekimo grandines.
Nelygybė
Pajamų, turto ar galimybių skirtumai tarp asmenų ar grupių. Gali būti matuojama šalies viduje arba tarp šalių.
Pasaulinė tiekimo grandinė
Tarptautinis žingsnių tinklas, susijęs su produkto gamyba (dizainas, dalys, surinkimas, gabenimas, rinkodara), pasiskirstęs skirtingose šalyse.
Skurdas (absoliutus / ekstremalus skurdas)
Gyvenimas žemiau minimalaus standarto, reikalingo baziniams poreikiams (maistui, būstui, sveikatos priežiūrai) patenkinti. Dažnai matuojamas naudojant tarptautinę skurdo ribą.
Lyginamasis pranašumas
Idėja, kad šalys laimi specializuodamosi prekėse / paslaugose, kurias gali pagaminti santykinai efektyviau, ir tada jomis prekiaudamos.
Pajamos
Pinigai, uždirbti laikui bėgant (darbo užmokestis, atlyginimai, pelnas, palūkanos).
Laimėtojai ir pralaimėtojai
Idėja, kad globalizacija gali būti naudinga vienoms grupėms, o kenkti kitoms, net jei bendra ekonomika auga.
Turtas
Bendras kažkam priklausantis turtas (nekilnojamasis turtas, santaupos, akcijos) atėmus skolas – dažnai pasiskirstęs nelygiau nei pajamos.
Perskirstymas
Politikos (mokesčiai, išmokos, viešosios paslaugos), perkeliančios išteklius siekiant mažinti nelygybę.
Ekonomikos augimas
Prekių ir paslaugų gamybos ekonomikoje padidėjimas laikui bėgant (paprastai matuojamas BVP augimu).
Socialinės apsaugos tinklas
Vyriausybės parama (nedarbo išmokos, sveikatos priežiūra, pensijos), saugantis žmones nuo ekonominių sukrėtimų.
Prekyba (tarptautinė prekyba)
Prekių ir paslaugų mainai per sienas (importas ir eksportas).
Vystymasis
Platesnis gyvenimo lygio, sveikatos, švietimo ir ekonominio pajėgumo gerinimas – ne vien augimas.
Tarifas
Importuojamų prekių mokestis, paprastai naudojamas vidaus pramonei apsaugoti ar pajamoms gauti.
Institucijos
Taisyklės ir organizacijos, formuojančios visuomenę ir ekonomiką (įstatymai, teismai, reguliatoriai, profesinės sąjungos, vyriausybės). Institucijos veikia, ar globalizacijos nauda dalijama teisingai.
Užsakomosios paslaugos / gamybos perkėlimas
Gamybos ar paslaugų perkėlimas į kitą šalį, dažnai ten, kur darbo sąnaudos mažesnės.