Ar robotai ir dirbtinis intelektas atims iš žmonių darbo vietas?

1.1. Kokia yra problema?

Diskusijos dėl to, ar robotai ir dirbtinis intelektas išstums darbo vietas, kyla iš esminio nesutarimo dėl technologinių pokyčių, kurie sparčiai keičia darbo rinkas visame pasaulyje, pobūdžio ir būsimos krypties. Pagrindinis klausimas yra ne tik tai, ar išnyks kai kurios darbo vietos, bet ir tai, ar spartus dirbtinio intelekto vystymasis atitinka ankstesnių technologinių revoliucijų modelį, kai naujos technologijos pakeisdavo žmonių darbo būdus, tačiau nepanaikindavo poreikio dirbti. Kita vertus, gali būti, kad tai yra iš esmės naujas reiškinys, dėl kurio žmogaus darbas tam tikrose srityse taps nebereikalingas.

Šiuo klausimu galima išskirti du pagrindinius požiūrius. Vieni teigia, kad dirbtinis intelektas galiausiai pakeis didelę dalį žmonių atliekamo darbo. Pavyzdžiui, futuristas Adamas Dorras (Adam Dorr) teigia, kad dėl spartaus ir sunkiai sustabdomo technologijų vystymosi per artimiausius du dešimtmečius dirbtinis intelektas ir robotai gali pakeisti beveik visą žmonių darbą (Carroll).

Panašias mintis išsako ir tokie technologijų lyderiai kaip „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas. Jo teigimu, dirbtinis intelektas gali padaryti žmogaus žinias plačiai prieinamas ir sumažinti žmonių darbuotojų poreikį daugelyje sričių. Gatesas šį laikotarpį apibūdina kaip naują „nemokamo intelekto“ erą (Huddlestone Jr.). Šio požiūrio šalininkai mano, kad dabartinė dirbtinio intelekto revoliucija skiriasi nuo ankstesnių technologinių pokyčių, nes dirbtinis intelektas gali atkartoti ne tik fizinį darbą, bet ir kognityvinius bei sprendimų priėmimo gebėjimus. Būtent šios savybės, kurių ankstesnės technologijos neturėjo, gali lemti precedento neturinčius darbo rinkos pokyčius.

Tokias nuotaikas atspindi ir visuomenės apklausos. „Pew Research“ tyrimas parodė, kad 64 % amerikiečių mano, jog dėl dirbtinio intelekto per artimiausius 20 metų sumažės darbo vietų skaičius, o 52 % darbuotojų nerimauja dėl jo poveikio jų darbui (Gaines Buchler). Dorras taip pat teigia, kad tinkamai valdoma dirbtinio intelekto revoliucija galėtų sukurti „supergausos“ (angl. superabundance) visuomenę ir išlaisvinti žmoniją nuo daugelio ekonominių apribojimų. Tačiau netinkamai valdoma ji gali padidinti nelygybę ir sustiprinti ekonominės galios koncentraciją siaurų interesų grupių rankose (Carroll).

Šio požiūrio šalininkai taip pat remiasi ekonominiais tyrimais. Vienas neseniai atliktas tyrimas parodė, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose technologijos sunaikina daugiau darbo vietų, nei jų sukuria (Autor et al.). MIT ekonomistas Davidas Autoras pažymi, kad nuo 1980 m. automatizavimo panaikintų darbo vietų skaičiaus visiškai nekompensavo naujai sukurtos darbo vietos. Jo nuomone, dirbtinis intelektas gali pakeisti darbo rinką ir aukštesnės kvalifikacijos profesijose, tačiau didžiausią riziką patiria žemos kvalifikacijos darbuotojai. Autoras pabrėžia, kad technologijos, kurios yra tik galingesnės už žmogų, dažniausiai didina produktyvumą, o technologijos, kurios tampa ir galingesnės, ir protingesnės už žmogų, gali tiesiogiai pakeisti dalį darbo jėgos (Jen).

Antrajai grupei priklauso mokslininkai, darbo rinkos ekspertai ir praktikai, kurie mano, kad dirbtinio intelekto revoliucija greičiau pakeis tai, kaip dirbame, o ne visiškai panaikins darbą. Tokie mąstytojai kaip Brandonas Marsico (Brandon Marsico) ir Ritu Agarwal (Ritu Agarwal) pabrėžia, kad į dirbtinį intelektą reikėtų žvelgti kaip į priemonę, papildančią ir stiprinančią žmogaus gebėjimus (Marsico; Gaines Buchler). Šiam požiūriui atstovaujantys ekspertai neneigia, kad dirbtinis intelektas kai kuriose srityse pakeis žmones, ypač ten, kur atliekamos rutinės ir lengvai automatizuojamos užduotys. Tačiau, jų nuomone, tokios žmogaus savybės kaip kūrybiškumas, empatija, konteksto supratimas ir etiškas sprendimų priėmimas užtikrins, kad žmonės išliks nepakeičiami daugelyje veiklų. Be to, Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad dirbtinis intelektas gali panaikinti apie 85 mln. darbo vietų visame pasaulyje, tačiau kartu sukurti apie 97 mln. naujų darbo vietų (Pasaulio ekonomikos forumas).

Viena neseniai atlikta analizė rodo, kad iki 2035 m. darbo vietų, susijusių su pagrindinėmis dirbtinio intelekto veiklomis, skaičius gali išaugti iki 3,9 mln. Prognozuojama, kad tuo metu net 9,7 mln. žmonių dirbs su dirbtinio intelekto technologijomis susijusiose pareigose. Analizės autoriai teigia, kad dirbtinis intelektas nepakeis žmonių, tačiau žmonės, turintys dirbtinio intelekto įgūdžių, pakeis tuos, kurie tokių įgūdžių neturi (Lakhani). Be to, Harvardo verslo mokyklos profesoriaus Suraj Srinivasan tyrimai rodo, kad mažėja rutininių užduočių reikalaujančių darbo vietų paklausa, o didėja su dirbtiniu intelektu dirbančių, analitinių ir kūrybinių profesijų poreikis (Srinivasan). Tai leidžia teigti, kad šiuo metu vyksta darbo rinkos transformacija, o ne visiškas darbo panaikinimas. Šios pozicijos šalininkai taip pat pabrėžia, kad kiekviena technologinė revoliucija sukeldavo nerimą dėl užimtumo ateities, tačiau ilgainiui žmonės prisitaikydavo prie naujų technologijų. Nors kai kurios profesijos išnykdavo, kartu atsirasdavo naujų darbo vietų ir galimybių, ypač tiems, kurie buvo pasirengę mokytis naujų įgūdžių ir prisitaikyti prie besikeičiančių poreikių.

Apibendrinant galima teigti, kad pagrindinę šios diskusijos įtampą kuria dvi skirtingos ateities vizijos. Pirmoji remiasi pakeitimo modeliu, pagal kurį didelę dalį žmonių darbo perims dirbtinis intelektas ir robotai. Antroji remiasi papildymo modeliu, pagal kurį dirbtinis intelektas pirmiausia veikia kaip žmogaus darbo stiprintojas – automatizuodamas tam tikras funkcijas, bet kartu didindamas unikalių žmogaus gebėjimų svarbą ir kurdamas naujas žmonių bei dirbtinio intelekto bendradarbiavimo formas.

Kuri iš šių vizijų pasirodys esanti tikslesnė, priklausys nuo kelių tarpusavyje susijusių veiksnių: dirbtinio intelekto gebėjimų plėtros, jo diegimo greičio, ekonominių pokyčių ir visuomenės reakcijos. Tai reiškia, kad ateitį lems ne vien technologinė pažanga, bet ir vyriausybių bei tarptautinių institucijų sprendimai, darbo rinkos prisitaikymas, švietimo sistemų gebėjimas rengti naujiems poreikiams ir pačių žmonių pasirengimas mokytis bei prisitaikyti prie pokyčių.

1.2. Kokios pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai?