Ar žmonės yra priklausomi nuo socialinių tinklų?
„Gerai, kai žmogus valdo technologijas, tačiau negerai, kai technologijos valdo žmogų.“
Abhijit Naskar, Naskar 2021
„Gyvenimas, paremtas telefonu, apsunkina žmonių gebėjimą būti pilnai su kitais žmonėmis tada, kai jie yra kartu, ir ramiai pabūti su savimi tada, kai yra vieni.“
Jonathanas Haidtas, Haidtas 2024
„Supratau, kad turiu problemą tada, kai pamačiau save nešiojamojo kompiuterio ekrane sakantį savo atspindžiui: „Kas turi du milžiniškus nykščius ir turi mesti socialinius tinklus?“ „Šitas vyrukas“… Po to pradėjau juoktis, tada verkti, tada dainuoti — trys pagrindiniai dalykai, kuriuos žmogus gali daryti spontaniškai. Ketvirtas būtų užsiliepsnoti. Beje, daina buvo Didžiosios Britanijos himnas, ir aš net nežinau kodėl.“
Jamesas Acasteris, Acaster 2022
Potemės
- Ar intensyvus naudojimasis socialiniais tinklais savaime reiškia priklausomybę?
- Kas atsakingas už socialinių tinklų naudojimo kontrolę – patys vartotojai ar platformų kūrėjai?
- Ar vyriausybės turėtų reguliuoti nepilnamečių naudojimąsi socialiniais tinklais?
- Ar socialiniai tinklai turėtų būti vertinami kaip technologinis įrankis, socialinė erdvė ar priklausomybę skatinanti sistema?
1Įvadas
1.1. Kokia yra problema?
Per pastaruosius du dešimtmečius socialiniai tinklai iš papildomos bendravimo priemonės tapo neatsiejama kasdienio socialinio gyvenimo dalimi, ypač tarp jaunimo. Bendravimas žinutėmis, dalijimasis patirtimis, draugysčių palaikymas ir socialinių įvykių sekimas šiandien dažniausiai vyksta per platformas, kuriomis naudojamasi daugybę kartų per dieną. Daugeliui paauglių bendravimas internete nėra atskiras nuo „tikrojo gyvenimo“ – tai viena svarbiausių erdvių, kurioje formuojasi ir vystosi socialiniai santykiai (Haidt, 2024).
Skirtingai nei tradicinės žiniasklaidos priemonės, socialinių tinklų platformos yra interaktyvios ir nuolat atnaujinamos. Jos suteikia momentinį grįžtamąjį ryšį per „patinka“ paspaudimus, komentarus ir pranešimus, o jų veikimą lemia algoritmai, prioritetą teikiantys turiniui, kuris labiausiai skatina vartotojų įsitraukimą. Tokia struktūra skatina naudotojus dažnai grįžti į platformas ir jose praleisti vis daugiau laiko. Tyrimai rodo, kad tai gali būti susiję su kompulsyviu socialinių tinklų tikrinimu, baime praleisti svarbią informaciją ar įvykius (angl. Fear of Missing Out, FOMO), miego sutrikimais bei sunkumais išlaikyti dėmesį (Dalomba, 2022).
Dėl šių priežasčių vis dažniau keliamas klausimas, ar žmonės tampa priklausomi nuo socialinių tinklų. Viena pozicija teigia, kad nuolatinis platformų tikrinimas, sunkumai nustoti jomis naudotis ir diskomfortas neturint prieigos prie jų primena elgesio priklausomybėms būdingus požymius. Žvelgiant iš šios perspektyvos, problema susijusi ne tik su asmenine savikontrole ar disciplina, bet ir su pačių platformų veikimo principais bei jų daroma įtaka žmogaus elgsenai.
Alternatyvus požiūris teigia, kad intensyvus socialinių tinklų naudojimas labiau atspindi prisitaikymą prie naujos socialinės aplinkos nei priklausomybę. Socialiniai tinklai suteikia galimybes bendrauti, palaikyti socialinius ryšius, jaustis bendruomenės dalimi ir išreikšti save. Kadangi dalyvavimas šiose platformose dažnai yra svarbi socialinio gyvenimo dalis, aktyvus naudojimasis jomis gali būti labiau susijęs su socialiniais lūkesčiais ir poreikiu išlikti įsitraukus į bendruomenę, o ne su priklausomybe (Gagne, 2023).
Todėl pagrindinis klausimas yra ne tai, ar socialiniai tinklai daro įtaką žmonių elgsenai – akivaizdu, kad daro, – bet kaip ši įtaka turėtų būti suprantama ir vertinama. Diskusijos centre atsiduria klausimas, ar socialiniai tinklai riboja asmens gebėjimą kontroliuoti savo elgesį tiek, kad juos būtų galima laikyti priklausomybę skatinančiu reiškiniu, ar vis dėlto jie išlieka savanoriška veikla, kurios galimus neigiamus padarinius veiksmingiausia mažinti ugdant skaitmeninį raštingumą, stiprinant savireguliacijos įgūdžius ir nustatant sveikas naudojimosi technologijomis ribas.
1.2. Kokios pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai?
Norint suprasti, kodėl nuomonės dėl socialinių tinklų priklausomybės išsiskiria, svarbu apibrėžti keletą pagrindinių psichologinių ir socialinių sąvokų, susijusių su šiuo reiškiniu.
Socialiniai tinklai
Tai skaitmeninės platformos, leidžiančios vartotojams kurti profilius, dalytis turiniu, bendrauti ir realiuoju laiku reaguoti į kitų veiklą. Skirtingai nei tradicinės žiniasklaidos priemonės, jos yra interaktyvios ir personalizuotos. Vartotojai čia veikia ne tik kaip informacijos gavėjai, bet ir kaip aktyvūs jos kūrėjai bei dalyviai. Dėl to socialiniai tinklai dažnai funkcionuoja ne vien kaip pramogos priemonė, bet ir kaip svarbi socialinė aplinka.
Bendraamžių spaudimas
Bendraamžių spaudimas apibūdina socialinę įtaką, kuri skatina žmones elgtis taip, kaip tikimasi jų socialinėje grupėje. Socialiniuose tinkluose šis spaudimas gali būti dar stipresnis, nes pritarimas tampa viešai matomas per „patinka“ paspaudimus, komentarus ar sekėjų skaičių. Siekis sulaukti pripažinimo gali skatinti dažniau tikrinti platformas arba koreguoti savo elgesį pagal grupės lūkesčius.
Paaugliai
Šioje diskusijoje užima ypatingą vietą, nes paauglystė yra raidos etapas, kuriame itin svarbūs tampa tapatybės formavimasis, priklausymo grupei jausmas ir santykiai su bendraamžiais. Šiuo laikotarpiu jauni žmonės yra jautresni socialiniam pritarimui ar atstūmimui, todėl internetinėje erdvėje gaunamas grįžtamasis ryšys gali stipriau paveikti jų emocijas ir elgesį.
Įpročiai ir savireguliacija
Įpročiai ir savireguliacija apibūdina pasikartojantį, dažnai automatinį elgesį, kuris vis dėlto išlieka žmogaus kontroliuojamas. Stiprus įprotis nebūtinai reiškia priklausomybę. Esminis skirtumas slypi tame, ar žmogus gali sąmoningai apriboti ar nutraukti naudojimąsi platforma tada, kai to reikia.
Psichikos sveikata
Psichikos sveikata apima žmogaus emocinę ir psichologinę gerovę – nuotaiką, savivertę, gebėjimą įveikti stresą ir sėkmingai funkcionuoti kasdieniame gyvenime. Vis daugiau tyrimų rodo ryšį tarp intensyvaus naudojimosi socialiniais tinklais ir didesnės nerimo, depresijos, miego sutrikimų bei mažesnio pasitenkinimo gyvenimu rizikos paauglių tarpe, nors šio ryšio pobūdis ir stiprumas vis dar yra diskusijų objektas.
Algoritminė aplinka ir pastiprinimas
Algoritminė aplinka ir pastiprinimas nusako būdus, kuriais socialinių tinklų platformos formuoja vartotojų elgesį. Turinys parenkamas taip, kad maksimaliai didintų įsitraukimą, o nenuspėjami atlygiai – nauji „patinka“, komentarai ar žinutės – skatina nuolat grįžti į platformą. Nors šie mechanizmai gali stiprinti naudojimosi įpročius, vis dar diskutuojama, ar vien jų poveikis leidžia kalbėti apie priklausomybę.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų
Priklausomybė nuo socialinių tinklų dažniausiai apibrėžiama kaip perteklinis ir kompulsyvus naudojimasis platformomis, trukdantis kasdieniam gyvenimui, santykiams ar pareigų vykdymui. Jai būdingas nuolatinis platformų tikrinimas, diskomfortas ar nerimas neturint prieigos prie jų bei tolesnis naudojimasis nepaisant neigiamų pasekmių. Vis dėlto mokslininkai vis dar nesutaria, ar toks elgesys turėtų būti laikomas medicinine priklausomybe, ar veikiau aplinkos ir technologijų dizaino veikiamu elgesio modeliu.
Socialinis palyginimas ir baimė praleisti svarbią informaciją ar patirtis (angl. Fear of Missing Out, FOMO)
Socialinis palyginimas ir baimė praleisti svarbią informaciją ar patirtis (angl. Fear of Missing Out, FOMO) reiškia polinkį lyginti save su kitais ir nerimauti dėl galimo atsiribojimo nuo socialinių įvykių ar bendruomenės gyvenimo. Nuolatinis susidūrimas su kruopščiai atrinktu ir dažnai idealizuotu kitų žmonių gyvenimo vaizdavimu internete gali sustiprinti šiuos jausmus ir skatinti nuolatinį socialinių tinklų stebėjimą.
Skaitmeninė gerovė
Skaitmeninė gerovė apibūdina subalansuotą santykį su technologijomis, kuris prisideda prie žmogaus sveikatos, produktyvumo ir kokybiškų santykių. Ši sąvoka atspindi požiūrį, kad pagrindinė problema gali būti ne pati priklausomybė, o poreikis ugdyti sveikesnius ir sąmoningesnius technologijų naudojimo įpročius.