Ar vienintelė verslininkų socialinė atsakomybė yra didinti verslo pelną?
„Mes esame tai, ką nuolat darome. Tobulumas tad yra ne veiksmas, o įprotis.“
Aristotelis
„Inovacija atskiria lyderį nuo sekėjo.“
Steve Jobs
„Žmogus turi būti pakankamai didis, kad pripažintų savo klaidas, pakankamai protingas, kad iš jų pasimokytų, ir pakankamai stiprus, kad jas ištaisytų.“
John C. Maxwell
„Chaoso viduryje taip pat slypi galimybė.“
Sun Tzu
„Jei verslininko sprendimai klaidingi, pelno nebus...“
Guoda Azguridienė
1Įvadas
1.1. Kokia yra problema?
Ši diskusija nagrinėja, kas iš tikrųjų apibrėžia verslininką: kas jis yra, ką jis daro, ar sąlygos, kuriomis jis veikia. Ji kelia esminius klausimus, ar verslumo sėkmę ir poveikį pirmiausia formuoja individualūs charakterio bruožai – tokie kaip atsparumas, atsakomybė, nuovoka ir kūrybiškumas – ar išoriniai veiksniai, tokie kaip prieiga prie išteklių, institucinės sistemos, socialinė kilmė ir sėkmingos aplinkybės.
Vidiniai ir išoriniai sėkmės paaiškinimai
Problemos esmėje slypi įtampa tarp vidinių ir išorinių sėkmės paaiškinimų. Viena vertus, verslininkai dažnai matomi kaip asmenys, kurių asmeninės savybės lemia rezultatus. Jie priima sprendimus neapibrėžtumo sąlygomis, prisiima atsakomybę už riziką ir turi nuolat prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Iš šios perspektyvos tokie bruožai kaip disciplina, optimizmas ir gebėjimas mokytis iš nesėkmių yra esminiai tiek verslo sėkmei, tiek platesniam poveikiui visuomenei.
Kita vertus, verslumo rezultatai neatsiranda izoliacijoje. Juos formuoja ekonominės aplinkos, rinkos struktūros, prieiga prie kapitalo, švietimas ir tinklai. Net labai gabūs asmenys gali žlugti nepalankiomis sąlygomis, o kiti gali pavykti dėl palankių aplinkybių. Tai kelia klausimą, ar tikslu – ar teisinga – sėkmę ar nesėkmę pirmiausia priskirti asmeniniam charakteriui.
Pagrindiniai klausimai
Ši įtampa taip pat kelia esminius klausimus apie:
- kas skatina vertės kūrimą: individualus charakteris ar išorinės sąlygos
- kas turėtų prisiimti atsakomybę už sėkmę ir nesėkmę
- ir kaip visuomenė apibrėžia teisingumą, kai rezultatai priklauso tiek nuo asmeninių sprendimų, tiek nuo nekontroliuojamų veiksnių
Kaip vertinti verslininką?
Diskusija taip pat apima tai, kaip verslininkai turėtų būti vertinami visuomenės. Ar juos reikėtų vertinti pagal jų ketinimus, vertybes ir sprendimų priėmimo procesus, ar pagal rezultatus, kuriuos jie sukuria, tokius kaip pelnas, inovacijos ar socialinis poveikis? Nors rezultatai pateikia išmatuojamus duomenis, juos gali veikti veiksniai, esantys už verslininko kontrolės ribų. Priešingai, dėmesys vien charakteriui rizikuoja nepastebėti realių verslo sprendimų pasekmių.
Charakteris ir poveikis visuomenei
Papildomas sudėtingumo sluoksnis atsiranda santykyje tarp verslininko charakterio ir poveikio visuomenei. Dažnai daroma prielaida, kad verslininkai su stipriomis etinėmis vertybėmis ir atsakomybės jausmu natūraliai sukurs teigiamų rezultatų visuomenei. Tačiau šiai prielaidai galima mesti iššūkį: teigiami ketinimai ne visada veda prie naudingų rezultatų, o sėkmingi rezultatai gali atsirasti net nesant pagirtinų charakterio bruožų.
Posovietinis kontekstas
Posovietiniame kontekste šiai problemai daro įtaką istoriniai ir kultūriniai veiksniai. Posovietiniai pasakojimai prisidėjo prie skepticizmo verslumo atžvilgiu, dažnai siejant verslo sėkmę su nesąžiningu pranašumu, o ne asmeniniu nuopelnu. Tai formuoja, kaip suvokiamas verslininko charakteris – kartais pabrėžiant įtarumą, o ne pripažįstant pastangas, rizikavimą ir sprendimų priėmimą.
Elgsenos tyrimai ir kognityviniai iškraipymai
Galiausiai elgsenos tyrimai dar labiau apsunkina diskusiją, parodydami, kad žmonės dažnai klaidingai priskiria sėkmės ir nesėkmės priežastis. Asmenys linkę pernelyg sureikšminti asmeninius bruožus, tokius kaip talentas, pastangos ar charakteris, o nuvertinti išorinių sąlygų vaidmenį – arba, kai kuriais atvejais, daryti priešingai, priskiriami rezultatus pirmiausia sėkmei ar sisteminiams veiksniams. Tai rodo, kad diskusija yra ne tik ekonominė, bet ir psichologinė, formuojama kognityvinių iškraipymų ir intuityvių vertinimų apie atsakomybę, teisingumą ir kontrolę, o ne visapusiško supratimo, kaip iš tikrųjų formuojasi verslumo rezultatai.
Ar verslininkus labiau apibrėžia jų charakteris, jų veiksmai, ar aplinka, kurioje jie veikia – ir kaip tai turėtų paveikti tai, kaip vertiname jų vaidmenį visuomenėje?
1.2. Kokios pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai?
1.2.1. Pagrindinės ekonominės sąvokos
Verslininkas
Verslo savininkas, kuris organizuoja išteklius, prisiima riziką ir priima sprendimus neapibrėžtumo sąlygomis (Mises, 1951).
Verslumas / Verslas
Galimybių identifikavimo, rizikavimo ir ekonominės ar socialinės vertės kūrimo procesas.
Pelnas
Finansinis rezultatas, kai vertė, kurią visuomenė priskiria produktui ar paslaugai, viršija jo savikainą.
Vertės kūrimas
Prekių ar paslaugų, gerinančių žmonių gyvenimą ar tenkinančių jų poreikius, gamyba.
1.2.2. Rinkos sistemos pamatai
Privati nuosavybė
Nuosavybės teisės, leidžiančios asmenims ar įmonėms kontroliuoti ir naudoti turtą.
Laisvi mainai
Savanoriški sandoriai, kuriuose abi šalys tikisi gauti naudos.
Rinkos ekonomika
Sistema, kurioje kainas, gamybą ir paskirstymą lemia savanoriški mainai.
1.2.3. Socialinės ir santykių sąvokos
Pasitikėjimas versle
Socialinis pasitikėjimas tarp verslininkų, darbuotojų, vartotojų ir institucijų.
Darbo santykiai
Bendradarbiavimo susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo, grindžiamas abipuse nauda.
1.2.4. Inovacijos ir pažanga
Inovacija
Komercinis idėjų taikymas, generuojantis vertę ir gerinantis gerovę (LLRI, 2013).
Įtraukus verslumas
Verslumo veikla, plečianti galimybes ir mažinanti nelygybę (Vargas-Zeledon ir Lee, 2025).
1.2.5. Pagrindinės įtampos sąvokos
Rizika vs. saugumas
- Verslininkai veikia neapibrėžtumo sąlygomis ir prisiima riziką
- Darbuotojai dažnai siekia stabilumo ir nuspėjamumo
Atsakomybė vs. atlygis
- Verslininkai prisiima atsakomybę už ilgalaikius rezultatus
- Pelnas yra atlygis už šios atsakomybės valdymą
Suvokiamas vs. tikrasis vertės kūrimas
- Darbuotojai gali matyti save kaip pagrindinius vertės kūrėjus
- Verslininkai koordinuoja sistemą, kuri daro vertę įmanomą
1.3. Kokius pagrindinius charakterio bruožus turi verslininkai?
Verslininkai dažnai siejami su asmeninių savybių rinkiniu, leidžiančiu jiems veikti neapibrėžtumo ir atsakomybės sąlygomis. Tai apima atsparumą, iniciatyvą, nuovoką, kūrybiškumą, prisitaikymą, discipliną, optimizmą ir gebėjimą mokytis iš nesėkmių. Tokie bruožai svarbūs, nes verslininkai turi priimti sprendimus be garantijų, numatyti būsimas rinkos sąlygas ir tęsti veiklą nepaisant nesėkmės rizikos (Mises, 2010).
Šios savybės palaiko problemų sprendimą, inovacijas ir ilgalaikį sprendimų priėmimą. Jos taip pat veikia, kaip verslininkai reaguoja į iššūkius, paskirsto išteklius ir koordinuoja ekonominę veiklą.
Atsparumas
Gebėjimas tęsti veiklą nepaisant nesėkmių, neapibrėžtumo ir kliūčių
Iniciatyva
Pasiryžimas imtis veiksmų ir identifikuoti galimybes be išorinio nurodymo
Nuovoka
Gebėjimas priimti sprendimus neapibrėžtumo sąlygomis be visos informacijos
Kūrybiškumas
Gebėjimas generuoti naujas idėjas ir pritaikyti esamus sprendimus kintantiems poreikiams
Prisitaikymas
Lankstumas reaguoti į kintančias rinkos sąlygas ir išorinius sukrėtimus
Disciplina
Pastovumas pastangose, ilgalaikis dėmesys ir sprendimų vykdymas
Optimizmas
Tikėjimas būsima sėkme, motyvuojantis veikti nepaisant rizikos
Mokymasis iš nesėkmių
Gebėjimas traktuoti nesėkmę kaip grįžtamąjį ryšį ir gerinti būsimus sprendimus
Tačiau, nors šie bruožai gali stiprinti verslumo gebėjimus, jie patys savaime nelemia rezultatų. Sėkmė taip pat priklauso nuo išorinių veiksnių, tokių kaip prieiga prie kapitalo, institucinės sistemos, rinkos sąlygos ir laiko parinkimas.
Tai išryškina pagrindinę įžvalgą: verslininko charakterio bruožai yra svarbūs, bet jie veikia platesnėje sistemoje, kur rezultatus formuoja tiek individualūs sprendimai, tiek išorinės aplinkybės (Mises, 2010).
1.4. Kodėl tema aktuali ir gyvybiškai svarbi dabar?
Pats žodis talentas siekia graikų talanton – iš pradžių valiutos vienetą. Per Biblijos palyginimą jis ėmė reikšti dovaną, kurią reikia ugdyti ir naudoti, o ne slėpti. Ši kalbinė raida atspindi platesnę pačios verslumo istoriją: potencialas sukuria vertę tik tada, kai aktyviai rizikuojama, jis ugdomas ir nukreipiamas į kitų poreikius.
Verslumas plačiai pripažįstamas kaip vienas pagrindinių ekonomikos augimo, inovacijų ir darbo vietų kūrimo variklių (Nowiński ir kt., 2020). Tačiau jo aktualumas šiandien gerokai peržengia ekonomiką – jis yra centre to, kaip šiuolaikinės visuomenės reaguoja į neapibrėžtumą, technologijų pokyčius ir kintančius lūkesčius dėl teisingumo ir saugumo.
Verslumas technologinių pokyčių eroje
Sparčios skaitmenizacijos, dirbtinio intelekto ir pasaulinės konkurencijos eroje verslininkai atlieka esminį vaidmenį pritaikant ekonomikas pokyčiams. Jie kuria naujus produktus, paslaugas ir sistemas, gerinančius efektyvumą ir gyvenimo kokybę, dažnai transformuodami ištisas pramonės šakas. Tuo pat metu šios inovacijos gali sutrikdyti tradicines užimtumo struktūras, sukurdamos augančią įtampą tarp ekonominės pažangos ir individualaus darbo saugumo.
Ekonominė pažanga ir darbo saugumas
Ši įtampa ypač matoma santykyje tarp darbuotojų ir verslininkų. Nors verslumas skatina ilgalaikį augimą ir vertės kūrimą, jis gali apimti trumpalaikį nestabilumą – tokį kaip restruktūrizavimas, automatizavimas ar darbo jėgos mažinimas. Dėl to darbuotojai gali suvokti verslo sprendimus kaip grėsmes savo saugumui, net kai tie sprendimai būtini tvariam augimui ir konkurencingumui.
Visuomenės požiūris ir pasitikėjimas
Problemą dar labiau apsunkina visuomenės suvokimas ir istorinis kontekstas. Posovietinėse visuomenėse, tokiose kaip Lietuva, verslumas vis dar kartais siejamas su išnaudojimu, nelygybe ar moraliniu dviprasmiškumu (LLRI, 2013). Šis suvokimas dažnai kyla iš pelno nesupratimo, kai finansinė sėkmė vertinama kaip iš prigimties neteisinga, o ne kaip vertės kūrimo signalas. Tokios nuostatos gali silpninti pasitikėjimą versle, kuris yra esminis ekonominiam bendradarbiavimui, investicijoms ir ilgalaikiam vystymuisi.
Verslumas kaip atsakas į pasaulinius iššūkius
Tuo pat metu verslumas vis labiau matomas kaip įrankis spręsti didelius pasaulinius iššūkius, įskaitant:
- nelygybę, per įtraukų verslumą ir galimybių kūrimą
- tvarumą, per inovacijas žaliosiose technologijose ir atsakingą gamybą
- institucinį neefektyvumą, per skaitmeninius sprendimus, galinčius modernizuoti pasenusias sistemas
Inovacijos ir biurokratinės ribos
Vis dėlto iškyla paradoksas: nors verslininkai nuolat kuria įrankius ir inovacijas, galinčias pagerinti viešąsias sistemas ir valdymą, biurokratinės struktūros dažnai sunkiai prisitaiko, ribodamos visą šių indėlių potencialą.
Galiausiai ši diskusija šiandien labai aktuali, nes ji atspindi platesnį visuomenės klausimą: Kaip turėtume suderinti žmogiškąjį saugumo poreikį su ekonominės pokyčių, rizikos ir inovacijų būtinybe?
Todėl suprasti tikrąjį verslumo vaidmenį būtina ne tik ekonominei politikai, bet ir formuojant visuomenės nuostatas, stiprinant pasitikėjimą institucijomis bei užtikrinant tvarų ir įtraukų vystymąsi.
1.5. Kokie pagrindiniai ginčai ir dilemos?
Šios diskusijos pagrinde slypi kelios esminės įtampos, formuojančios, kaip verslumas suprantamas, vertinamas ir reguliuojamas visuomenėje. Šie ginčai atspindi ne tik ekonomines realijas, bet ir moralines intuicijas, istorinius pasakojimus bei skirtingas perspektyvas dėl vertės ir atsakomybės.
| Ginčas | Už | Prieš |
|---|---|---|
| Pelnas vs. moralė | Pelnas signalizuoja apie vertės kūrimą ir klientų pasitenkinimą | Pelnas gali būti gautas per išnaudojimą ar nesąžiningą praktiką |
| Individualus vs. kolektyvinis gėris | Individualios ambicijos veda prie inovacijų, naudingų visuomenei | Verslininkai veikia savo interesais, nebūtinai visuomenės labui |
| Nelygybės poveikis | Sukuria galimybes, darbo vietas ir kilimą aukštyn | Gali koncentruoti turtą ir plėsti socialines atskirtis |
| Motyvacija: pelnas vs. tikslas | Pelnas motyvuoja efektyvumą ir problemų sprendimą | Dėmesys pelnui gali nustelbti etiką ir socialinę atsakomybę |
| Suvokimas vs. tikrovė | Verslininkai rizikuoja, kuria vertę ir skatina pažangą | Visuomenės suvokimas mato juos kaip pasipelnančius iš kitų darbo |
| Rizika vs. saugumas | Verslininkai prisiima neapibrėžtumo riziką ir ilgainiui stabilizuoja sistemą | Darbuotojai patiria nestabilumo pasekmes (darbo praradimas, nesaugumas) |
| Atsakomybė vs. atlygis | Pelnas atlygina tiems, kurie prisiima atsakomybę už neapibrėžtumą | Atlygiai gali būti matomi kaip neproporcingi darbuotojų indėliui |
1.5.1. Pelnas vs. moralė
Viena atkakliausių dilemų yra tai, ar pelnas yra morališkai pateisinamas. Kritikai dažnai sieja pelną su:
- išnaudojimu
- godumu
- nesąžiningu vertės paskirstymu
Tačiau ekonomikos teorija teigia, kad pelnas nėra iš prigimties amoralus. Vietoj to jį galima suprasti kaip:
- signalą, kad vertė buvo sukurta kitiems
- atlygį už teisingą visuomenės poreikių numatymą ir patenkinimą
Ginčas kyla todėl, kad pelnas pats savaime yra morališkai neutralus – jo etinė vertė priklauso nuo to, kaip jis uždirbamas. Tai sukuria įtampą tarp:
- pelno kaip socialinio indėlio vertinimo ir
- jo kaip privataus paėmimo vertinimo
1.5.2. Individualus vs. kolektyvinis gėris
Verslumą skatina individuali iniciatyva, ambicijos ir sprendimų priėmimas. Vis dėlto jo rezultatai dažnai paveikia visuomenę kaip visumą.
Viena vertus, verslininkai siekia:
- asmeninių tikslų
- finansinės sėkmės
Kita vertus, jie:
- kuria darbo vietas
- kuria produktus
- prisideda prie ekonomikos augimo
Dilema: Ar verslumas naudingas visuomenei tyčia, ar tik kaip savanaudiškumo šalutinis produktas?
Tai atspindi gilesnį filosofinį skirtumą tarp:
- individualizmo (laisvė ir iniciatyva) ir
- kolektyvizmo (bendra atsakomybė ir rezultatai)
1.5.3. Nelygybės poveikis
Verslumas gali tiek mažinti, tiek didinti nelygybę, todėl tai yra vienas sudėtingiausių diskusijos aspektų.
Teigiamas poveikis:
- sukuria galimybes
- įgalina socialinį mobilumą
- palaiko įtraukų augimą
Neigiamas poveikis:
- koncentruoja turtą
- sukuria netolygią prieigą prie išteklių
- sustiprina sėkmės skirtumus
Dilema slypi tame, ar nelygybė yra:
- būtinas inovacijų ir paskatų rezultatas, ar
- problema, kurią reikia taisyti per politiką ir perskirstymą
1.5.4. Motyvacija: pelnas vs. tikslas
Pagrindinis klausimas yra tai, kas iš tikrųjų motyvuoja verslininkus:
Ar juos skatina:
- pelnas
- asmeninė sėkmė
- konkurencija
Ar:
- problemų sprendimas
- vertės kūrimas
- indėlis į visuomenę
Iš tikrųjų motyvacija dažnai yra abiejų derinys. Tačiau šiuolaikiniai lūkesčiai vis labiau reikalauja, kad verslas:
- demonstruotų socialinę atsakomybę
- derėtų su etiniais ir aplinkosaugos tikslais
Tai sukuria įtampą tarp:
- ekonominio efektyvumo ir
- socialinių lūkesčių
1.5.5. Verslininkų suvokimas vs. tikrovė
Visuomenės verslininkų suvokimas dažnai gerokai skiriasi nuo jų tikrojo vaidmens.
Dažni suvokimai:
- pelno siekėjai
- išnaudotojai
- pasipelnantys iš kitų darbo
Tikrovė (pagal ekonominę perspektyvą):
- rizikos prisiėmėjai neapibrėžtumo sąlygomis
- išteklių koordinatoriai
- inovacijų ir vertės kūrėjai
Šis atotrūkis ypač stiprus posovietiniuose kontekstuose, kur istoriniai pasakojimai suformavo nepasitikėjimą verslu.
Dilema yra ne tik ekonominė, bet ir kultūrinė bei psichologinė:
verslumo vaidmens nesupratimas gali vesti prie:
- prastų politinių sprendimų
- susilpnėjusio pasitikėjimo
- sumažėjusio ekonominio dinamiškumo
1.5.6. Pelnas kaip moralinis rodiklis vs. pelnas kaip žala
Visuomenės pelno supratimas dažnai gerokai skiriasi nuo jo vaidmens ekonomikos teorijoje.
Ekonominė perspektyva:
- pelnas signalizuoja apie vertės kūrimą
- atspindi efektyvų išteklių naudojimą
- rodo, kad žmonių poreikiai tenkinami
Visuomenės suvokimas:
- pelnas siejamas su išnaudojimu
- matomas kaip žalingas visuomenei
- vertinamas kaip atsirandantis kitų sąskaita
Tyrimų įžvalga:
- žmonės suvokia neigiamą ryšį tarp pelno ir socialinės vertės
- pelno siekiančios organizacijos vertinamos neigiamiau nei identiškos ne pelno
Tai sukuria pagrindinę įtampą: pelnas kaip atlygis už tarnystę visuomenei vs. pelnas kaip privataus pasipelnymo visuomenės sąskaita ženklas.
1.6. Kas yra įtraukti ir paveikti?
Verslumas nėra izoliuota veikla – tai santykinis ir sisteminis procesas, apimantis daugybę veikėjų, kurių interesai, lūkesčiai ir atsakomybės dažnai susikerta ir kartais konfliktuoja.
Verslininkai
Verslininkai yra centriniai šios diskusijos veikėjai. Jie organizuoja išteklius, prisiima finansinę ir strateginę riziką ir priima sprendimus neapibrėžtumo sąlygomis. Jų vaidmuo gerokai peržengia pelno generavimą: jie kuria produktus ir paslaugas, skatina inovacijas ir formuoja platesnes ekonomines struktūras. Tai darydami jie prisiima atsakomybę ne tik už savo verslo sėkmę, bet ir už jo ilgalaikį tvarumą. Verslininkai turi nuolat reaguoti į kintančius visuomenės poreikius, valdydami neapibrėžtumą, su kuriuo kiti, ypač darbuotojai, tiesiogiai nesusiduria.
Darbuotojai
Darbuotojai prisideda savo įgūdžiais, laiku ir žiniomis prie vertės gamybos. Juos tiesiogiai veikia verslininkų sprendimai, ypač dėl atlyginimų, darbo saugumo ir darbo sąlygų. Pagrindinė įtampa kyla iš skirtingų perspektyvų: darbuotojai dažnai mato save kaip pagrindinius vertės kūrėjus, o verslininkai mato save kaip vertės koordinatorius neapibrėžtumo sąlygomis. Šis skirtumas veda prie skirtingų teisingumo, indėlio ir tinkamo atlygių paskirstymo ekonominėje sistemoje suvokimų.
Vartotojai
Vartotojai atlieka lemiamą ir dažnai neįvertintą vaidmenį verslumo ekosistemoje. Per savo pasirinkimus jie lemia, kurie verslai pavyks ar žlugs, faktiškai nukreipdami išteklių paskirstymą rinkoje. Vartotojai gauna naudos iš inovacijų, pagerintos produktų kokybės ir konkurencingų kainų. Tuo pat metu jie gali susidurti su etinėmis dilemomis, susijusiomis su tvarumu, darbo praktika ar įmonių atsakomybe. Šia prasme vartotojai nėra pasyvūs gavėjai, o aktyvūs dalyviai, formuojantys rinkos rezultatus ir veikiantys verslininkų elgseną.
Vyriausybės ir politikos formuotojai
Vyriausybės ir politikos formuotojai veikia verslumą per reguliavimą, apmokestinimą, viešąją politiką ir institucines sistemas. Jų vaidmuo yra suderinti ekonominę laisvę su socialine apsauga, užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir spręsti neigiamus išorinius poveikius, tokius kaip nelygybė ar žala aplinkai. Tuo pat metu vyriausybės labai priklauso nuo verslumo dėl ekonomikos augimo, užimtumo ir mokestinių pajamų. Tai sukuria subtilų balansą tarp verslo veiklos įgalinimo ir jo reguliavimo viešojo intereso labui.
Visuomenė apskritai
Visuomenė apskritai yra ir verslumo gavėja, ir jo legitimumo teisėja. Per inovacijas ir ekonominę veiklą visuomenė gauna geresnį gyvenimo lygį ir gerovę. Tačiau visuomenės nuostatos, normos ir pasitikėjimo lygis reikšmingai veikia, kaip verslumas suvokiamas ir palaikomas. Pasitikėjimas versle įgalina bendradarbiavimą ir ekonominį stabilumą, o nepasitikėjimas gali vesti prie pernelyg didelio reguliavimo, sumažėjusios verslumo veiklos ir lėtesnio vystymosi. Visos šios grupės yra tarpusavyje susijusios per bendrą sistemą:
• vertės kūrimas (verslininkai ir darbuotojai)
• vertės patvirtinimas (vartotojai)
• vertės reguliavimas (vyriausybė)
• vertės suvokimas (visuomenė)
Pagrindinė įtampa kyla todėl, kad kiekviena grupė:
• verslumą patiria skirtingai
• vertina teisingumą iš savo perspektyvos