Ar visuotinės bazinės pajamos padėtų sumažinti skurdą?
„Civilizacijos brandą parodo tai, kaip ji elgiasi su savo silpniausiais ir labiausiai pažeidžiamais piliečiais.“
Mahatma Gandhi
„Teisingesnei visuomenei reikia mažiau labdaros.“
Ralph Nader
„Nelygybė tarp turtingųjų ir vargšų yra seniausia ir pražūtingiausia visų respublikų liga.“
Plutarch
„Skurdas nėra atsitiktinumas. Kaip ir vergovė ar apartheidas, jis yra žmogaus sukurtas ir gali būti panaikintas žmonių veiksmais.“
Nelson Mandela
Potemės
- Ar visuotinės bazinės pajamos yra tinkamas atsakas į technologinius pokyčius ir automatizaciją?
- Ar visuotinės bazinės pajamos sustiprintų ar susilpnintų asmens autonomiją, abipusiškumą ir socialinę sanglaudą?
- Ar visuotinės bazinės pajamos ilgalaikėje perspektyvoje pagerintų žmonių gerovę, motyvaciją ir orumą?
1Įvadas
1.1. Kokia yra problema?
Visuotinių bazinių pajamų (VBP) koncepcija Europoje sparčiai išpopuliarėjo 2010-ųjų viduryje, o „Google“ paieškų pagal raktažodį „VBP“ skaičius nuo 2015 m. šoktelėjo. Visų pirma, COVID-19 pandemija išryškino didžiules spragas pasaulio socialinės apsaugos sistemose, dėl kurių pažeidžiamų ir socialiai atskirtų gyventojų padėtis pablogėjo, o tie, kurie anksčiau jautėsi saugūs, atsidūrė ant skurdo ribos. Ankstesnių ekonominių sukrėtimų metu vyriausybės išplėtė esamas piniginių išmokų programas ir įgyvendino naujas paramos programas, siekdamos sušvelninti socialinį ir ekonominį poveikį asmenims ir namų ūkiams. Panašiai, po pandemijos vyriausybės daro tą patį, nors vis dažniau skamba raginimai įgyvendinti bazinio pajamų tipo politiką.
Taigi visuotinės bazinės pajamos (VBP) iš kraštutinės idėjos tapo rimtu politikos pasiūlymu, kurį aptaria ekonomistai, politikai, filosofai ir aktyvistai visame pasaulyje, keliančiu daug neatidėliotinų klausimų: kaip visuomenės turėtų reaguoti į didėjančią nelygybę, darbo vietų nesaugumą, automatizaciją, demografinius pokyčius ir nepasitenkinimą esamomis socialinės gerovės sistemomis?
Nepaisant skirtingų nuomonių, tiek pritariančių, tiek kritikuojančių VBP visame politiniame spektre, kai kurios vyriausybės ir privačios organizacijos jau pradeda įgyvendinti VBP bandomąsias programas. Teigiama, kad VBP siejamos su saugumu ir laisve: suteikiant kiekvienam pakankamas pajamas pagrindiniams poreikiams patenkinti, tuo pačiu paliekant žmonėms laisvę rinktis švietimą, priežiūros darbą, verslumą ar apmokamą darbą be nuolatinės skurdo grėsmės. Tuo pačiu metu kritikai įspėja, kad VBP gali būti ekonomiškai nepakeliamos, susilpninti motyvaciją dirbti, pakenkti socialinei atsakomybei ir netgi pakenkti ilgalaikiam žmonių klestėjimui.
1.2. Kokios pagrindinės sąvokos ir bendras vaizdas?
Stanfordo bazinių pajamų laboratorija apibūdina VBP kaip reguliarias pinigines išmokas visiems asmenims, turinčias penkias apibūdinančias savybes (žr. 1 paveikslą):
Individualus
Mokamas kiekvienam asmeniui, o ne namų ūkiams.
Visuotinis
Teisę į jį turi kiekvienas, nepriklausomai nuo pajamų, turto ar užimtumo.
Besąlyginis
Nereikalaujama dirbti, ieškoti darbo ar elgtis tam tikru būdu.
Reguliarus
Mokamas numatytu intervalu (pvz., kas mėnesį).
Grynaisiais pinigais
Gavėjai patys nusprendžia, kaip juos išleisti, o ne gauna kuponus ar paslaugas.
Žurnalas „Journal of Occupational Rehabilitation“ apibrėžia VBP kaip „pajamas, kurias politinė bendruomenė moka visiems savo nariams individualiai, be pajamų patikrinimo ar darbo reikalavimo“ [2, p. 8]. Ši apibrėžtis apima dvi pagrindines VBP idėjos savybes: (1) ji turi būti visuotinė, t. y. nepriklausoma nuo asmens pajamų lygio, užimtumo statuso, darbingumo ar kitų rodiklių, paprastai naudojamų nustatant teisę į socialinės apsaugos išmokas, ir (2) ji yra besąlyginė, t. y. gavėjui netaikomi jokie reikalavimai, pvz., reikalavimas dalyvauti užimtumo programose ar aktyviai ieškoti darbo.
Kaip bus matyti vėliau, atrodo, kad taip pat egzistuoja vadinamosios susijusios politikos kryptys arba VBP „pusseserės“:
Garantuotos pajamos (GI)
Reguliarūs, besąlygiški mokėjimai, tačiau tik tam tikroms grupėms (pvz., mažas pajamas gaunantiems miesto gyventojams).
Neigiamas pajamų mokestis (NIT)
Žmonės, kurių pajamos yra mažesnės už nustatytą ribą, vietoj mokesčių mokėjimo gauna papildomas išmokas per mokesčių sistemą (iš pradžių pasiūlė Juliet Rhys-Williams, vėliau populiarino Milton Friedman).
Vaikų/šeimos kreditai
Grąžinami mokesčių kreditai, kurie veikia kaip bazinės pajamos šeimoms, turinčioms vaikų.
Vis dėlto „Basic Income Earth Network“ (BIEN) iš esmės patvirtina minėtas penkias savybes kaip pagrindines VBP ypatybes, apibrėždama jį kaip „periodinę piniginę išmoką, besąlygiškai mokamą visiems individualiai, be pajamų patikrinimo ar darbo reikalavimo“.
1.3. Kodėl tai aktualu ir gyvybiškai svarbu dabar?
Figma faile šioje vietoje palikta 2 temos (branduolinė energetika) teksto kopija – tikrasis 1.3 skyriaus turinys dar neparengtas.